Aidanas Praleika | Alfa.lt
Filosofė Nida Vasiliauskaitė apie konfliktą visuomenėje, piliečio ir valdžios santykį bei apie tai, kas iš to gali išeiti.
Prieš 4 mėnesius su jumis kalbėjomės apie tai, kad laisves deklaruojantys politikai gali jas ir užgniaužti. Kaip padėtis pasikeitė nuo tada?
Pasitvirtino patys blogiausi įtarimai, ir tai įvyko neįtikėtinai sparčiais tempais. Akivaizdu, kad tai, ką prieš keletą mėnesių galėjome vadinti tik sąmokslo teorijomis, šiandien virsta įstatymu. Ribojimai, kuriuos ketinama įvesti nuo rugsėjo 13 d., yra piliečių apartheidas, nepateisinamas jokiais medicininiais argumentais ir tėra atvirai politinis žingsnis.
Galima domėtis neoficialia versija, bet galima ir oficialia. Akivaizdu, kad galai nesueina – faktai jų niekaip nepatvirtina. Tai – jokia kova prieš virusą, o bandymas ja prisidengiant įvesti diktatūrą, primenančią neofašizmą.
Abi konfliktuojančios pusės vartoja radikalius epitetus. Tai, ką daro Vyriausybė, dažnai lyginama su naciais ir Niurnbergo dekretais. Ar neperlenkiama lazda?
Tikrai ne. Apie perlenkimą buvo galima kalbėti gal prieš pusę metų, kai dar būdavo galima pagalvoti, kad politikų žodžiai tebuvo tik žodžiais. Kaip kad 2 metrų fizinė distancija, kuri kažkodėl vadinta socialine, o ne fizine. Taip, prisidengiant švelnesniais terminais, buvo einama prie pusės visuomenės atstūmimo, kurį matome šiandien.
Būtent tokia retorika kadaise vartota prieš žydus, kuriuos kaltino baisiausių to meto užkrečiamųjų ligų platinimu. Draudimai naudotis viešuoju transportu arba apsipirkti parduotuvėje yra tiesiog tiksli anų laikų sprendimų kopija. Nieko neperdedama. Esame „naujieji žydai“.
Akivaizdu, kad konfliktas visuomenėje yra. Tai – konfliktas tarp piliečio ir valdžios, ar tarp pačių piliečių? Vakseriai prieš antivakserius, maršistai prieš patriotus?
Konfliktas akivaizdžiai sukurtas, kaip ir tokios etiketės kaip antivakseriai. Tokie žmonės neigia bet kokius skiepus ir patį medicinos mokslą. Juos Lietuvoje turbūt pakaktų rankų pirštų suskaičiuoti. Šitaip tyčia praminami visi, įskaitant ir mane, žmonės, kurie per savo gyvenimą yra pasiskiepiję visais reikalingais skiepais, o dabar savo poziciją grindžia medicinos mokslininkų teiginiais, bet antivakseriais yra skelbiami visi. Paprastai, remiantis kokia nors socialiniuose tinkluose anonimiškai išsakyta kvailyste.
Tyčiojantis ir pajuokiant diskutuoti lengva – negirdėti realių argumentų. Vyriausybė netgi trina jai nepatogią informaciją iš savo tinklalapio. Tarkime, pernai, „Eurostat“ duomenimis, buvo perteklinių mirčių šuolis. Šie žmonės mirė ne nuo koronaviruso, o nuo kovos prieš jį, nuo medicininės nepriežiūros. Ar jų gyvybės nesvarbios? Kaip galime tikėti dabartiniais aiškinimais apie tai, kad kiekviena gyvybė svarbi? Mirtingumas nuo koronaviruso yra iki šiol mažesnis nei nuo tuberkuliozės, bet dėl jos niekas nemėgina užrakinti pusės visuomenės.
Ar visuomenė ir valstybė gali normaliai funkcionuoti, būdama tokios užsitęsusio konflikto būsenos?
Kuo toliau – tuo sunkiau. Akivaizdu, kad visuomenė buvo dirbtinai skaldoma, nustumiant į užribį tuos, kas bent kiek abejojo Vyriausybės pozicija. Antivakseriais greitai bus vadinami tie, kurie nenorės trečiojo skiepo.
Interviu tęsinį skaitykite Alfa.lt portale ČIA.