Tik du nekalti plakatukai – ir, aiman, koks triukšmas! Ir šitiek įsižeidusių – it must be these rasists indeed have small dicks, hahaha! Paaiškinkite, prašau, kas bloga tame? Jei taip kritikuosime, tai kitąkart išvis, persigandę, plakatukų nebeatsineš – ką tada darysime?!
Gerai, paaiškinsiu. Ne, plakatukai – ne netyčiukai, jie keliauja (kaip pats autorius atkreipė dėmesį) iš šalies į šalį ir yra pati tokių protestų esmė: jokie insaiderio argumentai neįstengs įtikinti jų, tokių, neatsinešti. Ne, „F*ck the police“ į norminę kalbą verstinas anaiptol ne „Šalin policiją“ ir ne „Policija negera“, o reiškia tą, ką reiškia ir kas dar pastiprinama atitinkama kūno kalba. Ne, vieno brutalaus vienos šalies policininko veiksmai – ne vidinė tiesa apie visus visų šalių policininkus, o tokia implikacija – kaip tik ir yra rasistinio galvojimo bei neteisingumo absurdo (su jais, atseit, kovojama?) pavyzdys.
O žvingavimai dėl, esą, minėtu pagrindu, įsižeidusiųjų – pavyzdys bukumo, seksizmo ir tos pačios homofobijos. Ir valios trolinti bei demarkuoti visuomenę į „protingus progresyvius kaip mes“ versus „hyperjautrius tamsuolius, kurie įsižeidė, nes nevyrai“. Ne, jie ir jos ne įsižeidė, o bjaurisi – ne nes rasistai, o kad vulgaru, absurdiška, niekšinga, buka, išties homofobiška, rasistiška ir atskleidžia tikrąjį credo tų, kurie, esą, čia susirinko „prieš rasizmą“. Nes būtent šie – pagal komandą bliaunančios avys. Ir nes Lietuva čia niekuo dėta.
