Nida Vasiliauskaitė. Rimtas, realus, tiesioginis pavojus demokratijai kyla iš viršaus, ne iš apačios

Buvęs KT pirmininkas prof. Dainius Žalimas teigia, kad nacija neturi referendumais spręsti svarbiausių savo gyvenimo klausimų, nes, esą, dar partnerystę uždraus, o partnerystė juk yra prigimtinė žmogaus teisė ir demokratijos pagrindas.

Rimtai. Jis taip sako.

Pirma, visiškai nepriklausomai nuo to, ką manome apie partnerystę (aš pritariu, jei ką), ji tikrai nėra nei prigimtinė žmogaus teisė, nei demokratijos conditio sine qua non. Kaip kad „žmogaus teise“ savaime nėra galimybė sudaryti jokią juridinę sutartį – sutarčių statusas kitas. Ir su demokratija partnerystė turi tiek pat bendra kiek pirkimo-pardavimo kontraktas, nuomos įsipareigojimai ar paveldėjimo teisė: savaime – nieko (šie dalykai puikiai galimi ir be demokratijos), nebent nedemokratiškai būtų ribota prieiga daliai piliečių prie jų, bet tai jau kitas, atskiras klausimas.

Antra, nėra jokio pagrindo manyti, kad nacija tą partnerystę būtinai pasmerktų. Nebent klostantis aplinkybėms, kuriose pritarimas partnerystei būtų matomas kaip bendras provyriausybinis gestas, kaip lojalumo visai eilei nesusijusių dalykų, tarkime, karantino ir valstybinės propagandos politikai – parodymas. O dabar, ko gero, taip ir būtų, bet kalta būtų ne „homofobiška tauta“, o būtent politika ją nuolat tokia vaizduoti ir erzinti.

Trečia ir svarbiausia: čia sąmoningai naudojamasi partnerystės ir „masinės homofobijos“ korta siekiant diskredituoti pačią referendumo – suvereniteto priklausymo nacijai ir jos galios spręsti svarbiausius politinius klausimus – idėją. Tyčia.

Ir būtent tai yra rimtas, realus, tiesioginis pavojus demokratijai – ne „tamsi minia“ veržiasi ją užsmaugti, o, deja, visai kiti veikėjai.

Ne iš apačios – iš viršaus.