Akimirką įsivaizduokime, kad esame globalūs politiniai žaidėjai (vieni iš tokių) su dideliais pinigais ir realia įtaka, ir mus neramina mintis, jog tai, kas „blogai su pasauliu“, yra demokratija: per daug jos, trukdo mums, negerai, kad kiekvienas chlopas laisvu piliečiu dabar save laiko, apie kažkokias „teises“ kalba, net pats suprasdamas, kad tai – fikcija.
Laikas baigti su šia nepasiteisinusia politine kultūra. Bet kaip?
Negalima juk staiga paskelbti „demokratija – atgyveno“, pasiūlyti keisti režimą į kokią ochlokratiją, o piliečius vėl suskirstyti į luomus daugumai pilietybę oficialiai apribojant arba, kaip neprotingiems sutvėrimams, atimant.
Hmm, o ką, jei de facto likviduosim vieną demokratinę laisvę po kitos išrasdami kokį visiems suprantamą išorinį, nepolitinį pretekstą (state of emergency), o pradėsime nuo ko nors, kas skamba gražiai ir kilniai, pvz., „reikia apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes nuo galimybės įsiskaudinti“, o juk „tavo laisvė baigiasi ten, kur pažeidžia kito laisvę“ etc.
Sakote, taip tik de facto nėra ar NEGALI BŪTI ir todėl NEGALIMA įsivaizduoti?
Šaunuoliai, ir mes taip sakome