„Petys už laisvę!“, „Priimkite šią mokslo dovaną!“, „Geri vaikai tėvų nelanko!“, „Ar tikrai nori keturis metus praleisti Kaune?“, „Kam studijuoti praeitį, jei gali studijuoti ateitį?“ – šiuos ir daugybę panašaus šlykštumo ir idiotizmo reklamos šedevrų sukūrė ne kas kitas, o diplomuoti komunikacijos profesionalai.
Čia – ne atsitiktinis jų darbo brokas, o pati esmė: tai šitą jie vadina „komunikacija“ ir „profesionalumu“, tai tokį poveikį (pvz., lygioje vietoje įžeisti visą Kauną) laiko sėkme ir kitaip nemoka, net jei staiga panorėtų: jie atrinkti studijoms pagal šitą intelekto savybę, ir keletą metų atitinkamo lygio profesionalų (profesionalais tituluotų mainais į lygį) mokyti daryti kuo blogiau, gaudami už blogiau pagyrimus ir aukštus balus, o už geriau – per nagus.
Pagaliau – tik tokie ir buvo patenkinti tokiomis studijomis, tik tokie įtiko, norėjo įtikti ir liko.
Ir taip visur dabar humanitarijoj – pradedant „kūrybinio rašymo“ kurseliais, metodiškai mokančiais tapti grafomanu.