Apie humorą. Pasako žmogus užgaulią nesąmonę kito adresu ir, konfrontuotas arba stojus nejaukiai pauzei, ginasi puolimu: Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!
Kodėl jis taip daro? Tiesiog nori įsteigti mikrohierarchiją ir ja nebaudžiamai pasimėgauti? Kaip tada čia atsiranda „humoras“? Kas atsiranda kaip „humoras“?
Žinia, „humoras“ graikiškai reiškia „[kūno] skystis“, kurių balansas antikinėje medicinoje charakterizavo sveikatą (disbalansas – ligą). Gal, sakau, tokio „humoro“ vartotojai netyčia būtent į šitai ir apeliuoja: mano kūne išsiskyrė štai toks sekretas – kaip tu nesupranti?! kodėl laikai mane atsakingu ir ieškai mano žodžiuose prasmės?