Prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, kirto konstruktyviai [?]:
„Tačiau apsistosiu prie Nidos Vasiliauskaitės pastangų vertinti kritinio mąstymo ugdymą ir bandymo apibrėžti, kas tai yra (ČIA).
Sąmoningai ar ne, tačiau jį stimuliuojant buvo susipainiota suvokimuose“ (ČIA).
Nida Vasiliauskaitė savo „Veidaknygės“ paskyroje irgi kirto.
Ar konstruktyviai, kiek konstruktyviai, per kokį ar kieno konstruktą, spręskite patys:
„Hmm, tikrai sunkoka susigaudyti, kas ką čia „stimuliuoja“ ir kur yra „suvokimai“, kuriuose kažkas susipainiojo.
Pvz., mūsų įmonė gamina tarakonų kasymo šepetėlius ir finansuoja politikus, kurie suorganizuoja įmonei valstybės biudžeto paramą (nes valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti, – valstybė be ateities), o taip pat žurnalistus, kurie žinutę apie visokeriopą tarakonų kasymo naudą išmaniai skleidžia savais kanalais.
Po ilgo laiko kas nors ima ir iškelia radikalią hipotezę, jog gal tarakonų kasyti apskritai nereikia, arba tegu pasikaso patys, o valstybė čia niekuo dėta. Ką daro įmonės viešaryšininkai? Surengia spaudos konferenciją, kurioje, gražiai šypsodami, sako, kad kritinis žvilgsnis visuomet gerai, jis paskatina diskusijas bla-bla-blah, tik gaila, kad ta kritika NEKONSTRUKTYVI. T.y. visai nepateikia pasiūlymų, kaip tarakonų kasymo šepetėlius gaminti ir platinti dar efektyviau.