Veidaknygė
Pavartau naujausią VU mokslo populiarinimo žurnalą („Spectrum“). Daug temų, daug ekspertų, daug gražių kostiumų, suknelių, minimalistinių interjerų ir fotošopinių šypsenų nuotraukose – ir slogutis nuo to lyg pasivaikščiojus po sodą, kuriame gėlės, krūmai ir medžiai – iš plastiko. Arba lyg ultramoderniu pristatyto kompiuterio viduriuose vietoje kietojo disko aptiktumei pluoštą šieno.
Kodėl? Net nežinia, nuo ko pradėti…
Mokslingai įrėminta trivia (e.g. „Pagal abstraktų R.Axelrodo modelį, mes esame labiau linkę sąveikauti su žmonėmis, su kuriais turime daugiau kultūrinių panašumų“ arba „Tam, kad galėtų gerai veikti, smegenims nuolat reikia naujų iššūkių“ – nežinojome, ačiū Mokslui, kad pasakė).
Su moksline neproblemiškai susilieja miglota PR retorika: neatskirsi, kur baigiasi viena, o kur prasideda kita (šitai, matyt, rengėjams ir yra „populiarinimas“). E.g. „Socialinis kapitalas […] užtikrina konkrečios visuomenės gyvybingumą“, „Bene kievienam darbuotojui svarbu personalizuoti savo darbo vietą per fizinius ir socialinius simbolius, kartu iškomunikuojant ir savo identitetą […]“.
Dar miglotesnėmis prielaidomis grįstos išvados (e.g. „Nedalyvavimas kultūroje skaldo visuomenę“ – koks nedalyvavimas, kokioje kultūroje? Pasirodo, nevaikščiojimas į renginius. Kaip skaldo? O kada nors buvo pradinė visuomenės vienybė, kai visi – nepriklausomai nuo išsilavinimo, interesų, pajamų ir dar daug ko – kartu vaikščiojo ten pat ir domėjosi tuo pačiu? Tai gal ne nedalyvavimas skaldo, o nedalyvauja, nes „skilusi“?).
Naivaus progreso orumas (e.g. „Sokrato laikais visos žinios dar galėjo tilpti vieno žmogaus galvoje, bet dabar tai jau neįmanoma“ – taip, taip, tikrai netelpa, tikrai knygų ir bibliotekų nelygstamai prigaminta daugiau, tačiau iš kur tokie tikri, kad „Sokrato laikais“ tilpo? Patys „Sokrato laikai“ čia veikiausiai kalbėtojui niekuo dėti – pavyzdys toks, matyt, „akmens amžiaus“ arba „žinijos priešaušrio“ 🙂 ).
Viskas dosniai nubarstyta politiškai madinga bei naudinga laikysena, žiniasklaidos buzzwordais bei dirbtiniu autopiloto entuziazmu… Ir logo: „VU mąstome savo galva“. Nu gerai 🙂
aciu uz straipsniuka, p. Nida. nykuma ir tiek, bet smagiai visa tai aprasete
Nedesovietizuota, nedeokupuota Kapsukė mąsto „načalnyko” galva – laksto į dezi LRT pametus galvą.
Turi nauja rektoriu Vilniaus Universitetas, aisku nesitiki, kad dabar bus dideli Karbauskio LVZS ar Matijosaicio „Vieningo Kauno” gerbejai kol ta bejegiska Europos Socialistiniu Respubliku Sajunga dar gali pasiulyti pinigu ir karjeros galimybiu, tai yra nupirkti Lietuvos studentus kaip elitines prostitutes, kad aptarnauti veltedzius EuroParlamente ir EuroKomisijoje. Gal bent tas Kinijos Virusas privers Universitetus ir ju studentus nors kiek rupintis Lietuva.
Pagarba autorei už gerą, esminę reikalo pajautą. Kai kuriais atvejais reikalai prastesni, nei vadinamojoje Tarybų Lietuvoje. Ir ji niekur nedingo iš kai kurių mūsų.
tauzijimų ir pilstymų iš tuščio į kiaurą, buvo, yra ir bus visais laikais. Atrodo, tai neišnaikinama. (Nors kas ten žino, kaip buvo vadinamaisiais „Sokrato laikais” 🙂
Kažkaip prisiminiau C.S.Lewis žodžius (20 a. 1-oji pusė):
„Aš buvau dar labai jaunas. Nė neįsivaizdavau, kokia galybė nesąmonių yra prirašoma.)
Tas banalybių stilius buvo labiausiai suklestėjęs Žukausko laikais (nes matyt atitiko jo, tskant, asmeninį skonį). Ar naujasis rektoriukas ką nors pakeis, žiūrėsim.
tame VU be gesefto ar yra galvu mastanciu?Toks ispudis,kad net korona nieko negasdina,duok pinigu ir daugiau.Kokie nach Soktratai,kai tauta valdo vienas kuprius,panasus i setona anuko lupomis.
dėkui tau Nida,
prie rytmečio kavos išspaudžiau šypsenėlę…
va tokiose „lomonosovų” kalvėse ir atsiranda jausmomačių projektai už pusę milijono eurų 🙂
Ir pats pavadinimas juokingas. Duodami tą pavadinimą tenykščiai pijariniai gudruoliai manė, kad čia bus tipo „platus spektras“, labai žiauriai kieta. O iš tikrųjų tai lotyniškai reiškia „šmėkla“. Šiaip tai tuštybių, banalybių ir devalvacijos šmėkla jau seniai klaidžioja po tuos mūrus, Žukausko laikais tik akivaizdžiausiai pasireiškė.
O ko jau labai norit? Mokslo populiarinimo leidinyje popsinio fotošopinio glianco ir turi kažkiek būti. Na taip- juokinga, bet ką darysi?
O štai žiupsnelis „formato” klasikos. Yra ir visai padorios medžiagos, bet pilna atnašavimų ant laikmečio altoriaus. Čia tik vos keletą pateiksiu.
„Mokslas ir gyvenimas” 1985
Griškevičius P.- „broliškos pagalbos vaisiai”
Griškevičius P.- „galingas pažangos veiksnys”
Griškūnaitė E.- „V.Lenino ryšiai su Lietuvos darbininkų judėjimu”
Petronis P.-„kovoti už taiką”
Zenkevičius V.- „SNO.Kova už taiką”
Reimeris V.- „pabūklams gaudžiant, mūzos netylėjo”
Taip kad kapitalistinio darbo spartuoliškam „Spectrum” kolektyvui yra kur vystytis, o ištaisyti vis dar pasitaikančius trūkumus yra marios laiko- keli dešimtmečiai.:)
„mokslo” žurnalo turinys rodo redaktoriaus akiratį. Matyt redaktorius/ė buvo pasirinktas/a „pagal anketą”,
kai šviestukas VU į žvaigždes siuntė.
Gerbiamieji, šiame pasaulyje nieko naujo, o mokslininkų triukus labai gražiai aprašė Erasmus Desiderius savo ‘Pagyra kvailybei’, 1516 m.
Dar VU nebuvo, o jo darbo stiliukas jau buvo aprašytas.
Vieną liūdną dalyką tenka pripažinti: šviestukas pavertė VU pajuokos objektu. O kadaise VU keldavo pagarbą, juokindavo tik riomeriai.
Excusez-moi, bet „riomerių” čia kaišioti nereikia. Neklaidinkite skaitytojų ir svetainės lankytojų. Kaip buvo, taip ir pasiliko Minsko milicijos mokyklos filialas.