Nijolė Goštautaitė-Midttun. Lietuvos ūkis – ant alkoholio pramonės adatos?

Pro Patria

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija įregistravo Vyriausybės nutarimo projektą nesvarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurias pasiūlė visuomeninė iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ ir Lietuvos Respublikos Seimo praėjusios kadencijos opozicija.

Pasiūlė atidėti – atlikti detalų poveikio vertinimą. Kiekvienam punktui. Ir geležines klumpes sunešioti diegiant kompleksines alkoholio kontrolės priemones.

2017 m. sausio 19 d. Ūkio ministerija surengė „interesų grupių“ diskusiją apie alkoholio kontrolę. Sukvietė tikriausiai tik tam, kad vėliau ūkio ministras galėtų Vyriausybei įteikti verslo ašaromis sulaistytą projekto derinimo pažymos kopiją. Nes susitikime kalbėjo, dejavo, grasino daug verslininkų ir jų asociacijų, aludarių ir restoranų organizacijų, internetu prekiaujančių įmonių ir degalinių atstovai, teisininkai, lobistai ir parduotuvių savininkai. Ir visi tvirtino, kad be alkoholio verslo Lietuva pražus. Tai esanti vienintelė sumanioji Lietuvos specializacija. Suvaržius alkoholio pramonę nebevyks regionų plėtra, tuštės sodybos, užsidarys kaimo parduotuvės, išblaivėję žmonės masiškai bėgs iš šalies, siautės nedarbas, pasipils asmeniniai bankrotai, nebebus gaminami šakočiai (?!) ir žmonės pamirš senuosius amatus. Pagąsdino, kad uždarius pigaus tinklo parduotuves kaimuose, ūkininkai nebeturės kur parduoti savo gurmaniškų „dešryčių ir sūrių“, žlugs maži ūkiai. Grasino perkelti verslus, emigruoti, grūmojo pilstuku ir kontrabandiniu alumi. Pritariamai linksėjo, kad „nei roko koncertas, nei sporto varžybos negali būti be alkoholio“. Švelniai paprašė bendrose prekybos salėse palikti „bent lengvus ir saldžius gėrimus“. Tuos, kuriais dažniausiai svaiginasi vaikai. Kad nesubankrutuotų.

Jaukioje Ūkio ministerijoje pramonė nesivaržė: baksnojo į budria verslinyko akimi rastas „klaidas“ mokslininkų disertacijose, ošė „melas“ cituojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, pristatė kūrybingas mirtingumo nuo alkoholio „analizų“ interpretacijas, virtuoziškai aiškino statistiką, dalinosi „itin patikimais“ užsakomųjų apklausų rezultatais. Ir, žinoma, pritarė Ūkio ministerijai, kad ši pasiūlytų, jog pataisų svarstyti nereikia. Pakartojo, kad ne alkoholis didžiausia problema Lietuvoje, verslas nemato jame didelės žalos. Dar išrėžė, kad „senosiomis puoselėjamomis tradicijomis gaminamas alkoholis – nacionalinė vertybė“, ir pasiuntė visuomenininkus rūpintis narkotikų problemomis. Vienas pasisiūlė čia pat grynus pakloti ir susimokėti už „švietimą mokyklose“.

Taigi alkoholio pramonė nenuilstamai priešinasi bet kokiai veiksmingai alkoholio kontrolės politikos priemonei – akcizo mokesčių didinimui, reklamos draudimui, prieinamumo mažinimui, bet pasiryžusi susimokėti už tai, kad adekvatūs problemų sprendimai ir vėl būtų atidėti.

Susitikime Ūkio ministerijoje trumpai leista pasisakyti ir kitoms „interesų grupėms“: Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovams bei parašų rinkimo akcijos iniciatoriui, kuris į posėdį nebuvo kviestas.

Valstybės ir nevyriausybinės organizacijos priminė, kad siekiant visuomenės sveikatos tikslų reikėtų vykdyti politinės koalicijos partnerių pasirašytą Vyriausybės programą, kad neprasminga tęsti diskusijas su niekus šnekančiais verslo „ekspertais“.

Tuo tarpu Ūkio ministerijos atstovai patikino, kad jie „gins verslo“ interesus, o Lietuva jau įgyvendino visas PSO rekomenduojamas priemones, net jeigu su tuo PSO ir nesutinka. Ūkio ministerija – šios Vyriausybės Trojos arklys – ignoruoja ne tik daugiau nei 60 tūkst. piliečių valią, LVŽS rinkiminius pažadus, bet ir opozicijos balsą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų duomenimis, valstybė dėl alkoholio vartojimo kasmet patiria ne mažiau kaip 200 mln. eurų nuostolių. Tai tikrai nėra tas verslas, kurį reikėtų saugoti ir puoselėti.

Visi mėginimai vilkinti jau įregistruotų pataisų svarstymą Lietuvos Respublikos Seime labai patogūs alkoholio pramonei, bet pražūtingi piliečiams. Kasdien ir kiekvienas gyventojams parduotas litras jiems neša pelną, o nuostolius dėl vartojimo pasekmių apmoka valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais.

Vaistai veikia tik juos suvartojus. Ant lentynos gulintys „pasiūlymai“ visuomenės sveikatos rodiklių nepagerins. Todėl Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ragina Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą laikytis priimtos Vyriausybės programos nuostatų, Nacionalinės sveikatos programos tikslų ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir kuo greičiau įvertinti siūlomų pataisų priimtinumą balsuojant Lietuvos Respublikos Seime. O dėl nešsprendžiamo verslo interesų konflikto su alkoholiu susijusi pramonė neturėtų dalyvauti priimant ją pačią kontroliuojančius sprendimus.

Alkoholio pramonė sargdina ne tik šalį. Panašu, kad ir Ūkio ministerija neišvengė priklausomybės.

propatria.lt