Justina Gafurova | respublika.lt
Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai – nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Laisvės premijos laureate, disidente, Lietuvos sąžine vadinama Nijole SADŪNAITE, apie tai, kokia Lietuvoje yra tiesos ir laisvės kaina.
2010 m. okupacijos metinių proga kalbėdama prie A.Mickevičiaus paminklo pasakėte, kad „V.Pociūną prieš ketverius metus užmušė.“ Netikite visuomenei pristatyta „nelaimingo atsitikimo“ teorija?
Tai buvo nužudymas. Esu įsitikinusi 100 proc. Prisimenu, kaip tuomet viename leidinyje buvo publikuotas vienos Baltarusijos žurnalistės straipsnis šia tema. Ta moteris – smulkaus sudėjimo. Ji atsistojo prie to paties lango, pro kurį neva iškrito V.Pociūnas ir buvo aiškiai matyti, kad tas langas plačiai neatsidaro. Galbūt taip apgalvota būtent tam, kad žmonės nepersisvertų. V.Pociūnas buvo aukštas ir tikrai ne kūdesnis už tą smulkią žurnalistę. Tai buvo susidorojimas. Visiškai aiškus. Baltarusių ir mūsų brolių rankomis. O kaip šlykščiai tai buvo padaryta… Sovietmečiu taip šlykščiai stribai partizanų nekoliojo. V.Pociūnas yra šventasis kankinys. Jis labai mylėjo Dievą, rūpinosi savo vaikų ateitimi. Juo ir dvasininkai žavėjosi. Man skaudu, kad tai iki šiol neatitaisyta.
Labai pasitikiu mūsų naujuoju prezidentu. Matau jo pastangas. Gal ne visuomet pakanka galimybių, bet matau jo gerą valią. Kai jis buvo išrinktas, girdėjau, kaip žurnalistai jo klausė apie Garliavos istoriją. Jis tarsi sulygino Garliavos istoriją su mergaite, kuri buvo sumušta Jurbarke. Jis pasakė, kad tokie nusikaltimai, kurie vyksta ir šiuo metu, neturėtų būti stebimi pro pirštus, niekas neturi nieko išsukti, visi turi gauti pagal nuopelnus. „Demokratinės Lietuvos“ teismas Jurbarko atveju pripažino, kad mergaitė buvo lengvai sužalota. Lengvai sužalota, nors reikėjo daugiau kaip 10 operacijų, buvo sulaužyti kaulai. Lietuva vargšė, jos teisėsauga yra pats baisiausias dalykas… Teisėjams nebereikia liudininkų, nebereikia faktų, jiems pakanka intuicijos, jiems nebegalioja Konstitucija. Todėl jie gali priiminėti sprendimus, kaip nori. Dalyvaujant kai kuriose bylose šiaušiasi plaukai, nes teismai vyksta baisiau nei sovietmečiu. Demokratinė Lietuva…
Gal ne visiems patinka, kad teismo procesai stebimi. Jūs už dalyvavimą Eglės Kusaitės bylos nagrinėjime kartu su bendražygiais žiniasklaidoje buvote pavadinta „terorizmo garbintoja“.
(Juokiasi.) Aš ir kagėbistė, nes kagėbistus broliais vadinu. Bet Dievui mes visi esame broliai ir seserys. Tardymo metu aš kagėbistus vadindavau broliais, tik jie dirbo šėtonui. Dievas yra tiesa, teisingumas, meilė, džiaugsmas, gerumas. O smurtas, melas, prievarta, teroras yra šėtonas. Žinoma, reikia žmogaus noro gyventi tiesoje. Tiesa padaro mus laisvus.
Po V.Pociūno žūties Seime buvo sudaryta darbo grupė šiam atvejui ištirti, tačiau 2009 m. Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, vėliau jį vėl atnaujino. V.Pociūno studijų kurso draugas filosofas Kęstutis Masiulis radijuje pasakojo, kad jam V.Pociūnas prisipažino manąs, jog jo, kaip VSD pareigūno, darbas yra nepalankus tam tikroms grupėms ir juo norima atsikratyti, tačiau pats K.Masiulis liudyti atsisakė. Ar čia nepakako tik noro?
Tai yra didžiulė sistemos baimė. Pasaulį užvaldė abejingumas, materialinis suinteresuotumas: nafta, dujos, pinigai. Tačiau tai prieš moralines vertybes yra nulis. V.Pociūno atveju taip pat daug lėmė pinigai – per Lietuvą Baltarusijos opozicijai siunčiami pinigai, kurių dalį pasisavindavo mūsų broliai. V.Pociūnas buvo pasakęs, kad jis netylės. Per anksti išsidavė. Pirmiausia reikia kalbėti. Kiek yra nužudyta žmonių, kurie tik prasitarė, kad kažką paviešins. Reikia daryti iš karto, niekam neprasitarus. Kitaip geležinė ranka tuojau pat čiups už gerklės ir – tavęs nebėra.
Jūs esate sakiusi: nesvarbu, kad nevažiuoja tankai – jei nėra teisingumo, nėra ir taikos. Kas yra tiesa ir teisingumas šios dienos Lietuvoje?
Žmonės bijo, dreba. Juk tuojau pat išlėks iš darbo. Širdimi dauguma žmonių jaučia, kas yra tiesa, tačiau visi bijo. Tik pabandyk paliudyti tiesą, tuojau pat lėksi iš darbo ir nukentės tavo šeima, tavo vaikai. Žmonės priversti rūpintis tik savo gerove. Tai velnio darbas. Šėtonas nesnaudžia. Tie žmonės, kurie pasiduoda melui, mąsto trumparegiškai. Norisi tuos šimtą metų gerai gyventi Žemėje. O jeigu amžinybė? O jeigu ji yra?
Aš jau nuo paauglystės buvau labai suinteresuota sužinoti, kur yra tiesa. Šiandien aš nieko neturiu materialaus, bet esu labai laiminga. Nes aš myliu, o meilė žmogų daro laimingą. Mes laimingi, kai mylime, kai atjaučiame, kai esame už tiesą ir teisingumą. Nebijodami dėl savo kailio. Man patys laimingiausi metai buvo KGB rūsiuose ir tremtyje. Mes esame Dievo rankose. Kai broliai kagėbistai tardydami grasindavo, kad nukankins, atsakydavau: „Broliai, aš jums būsiu labai dėkinga, nes jūs mane ekspresu į dangų išsiųsite.“ Dievas ir juos myli. Jis už kiekvieną mirė ant kryžiaus. Ir už Putiną, ir už Staliną, ir už Leniną, ir už Hitlerį – už kiekvieną. Ir kiekvieno laukia iki paskutinio atokvėpio. Mums Dievo gailestingumas nesuprantamas, nes mes mylime tuos, kurie mums daro gera, o jei kas ant mozolio užmina – pykstame. Šiandien žmonės ieško malonumų, materialinių gėrybių. Tiesa ne visada ir rūpi, nes rūpi verslas.
Šią savaitę 87-ąjį kartą žmonės atėjo į Simono Daukanto aikštę reikalaudami atskleisti tiesą apie 2012 m. Garliavoje vykusius įvykius. Regis, tai turėtų būti vienos šeimos istorija, bet taip nėra?
Tai buvo sistemos nusikaltimas. Tikslas pasiektas – visuomenė suskaldyta, ir abi pusės jaučia juodą neapykantą viena kitai. Galime turėti skirtingus supratimus, bet kam tas aršumas, jeigu pats ten nebuvai. Aš savaitę ten buvau, su mergaite kartu melsdavomės, Marijos litaniją giedodavome. Rinkdavosi studentai, mokiniai, Seimo nariai, kunigai, daugybė garbingų žmonių. Man tai buvo šviesesnis laikas nei sausio 13-ąją prie Seimo, kai laukėme tankų.
Aš išvažiavau iš Garliavos gegužės 14 d. vėlai vakare, o jau 17 dienos ryte atvyko pareigūnai. 240 – prieš vaiką. Vėliau mergaitės mamos advokatas prisiekęs uždarame teisme sakė, kad jis nė pirštu neprilietė mergaitės, neva mama viena vaiką išnešė. Bet yra nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kaip advokatas, eidamas mergaitei iš dešinės, laužia klykiančio vaiko koją, mama – kitą. Advokato ranka ant mamos nugaros.
Tokios istorijos visuomenei siunčia žinutę neieškoti tiesos ir už ją nekovoti, nes tuojau pat gaus per galvą. Turbūt ne vienas ir gavo. Garliavos istorija paliko 12 lavonų. Tai yra pedofilų šėtonininkų mafija. Pernai Karolis Venckus inicijavo parašų rinkimą Lietuvoje. Tikėjomės, jeigu surinksime 100 tūkst. parašų, kad N.Venckienės negrąžintų į Lietuvą, tada JAV valdžia atkreips dėmesį. Per savaitę surinkome beveik 40 tūkst., o per kitas dvi – nė vieno parašo. Užblokavo. Tai ne tik Lietuvos, tai pasaulio bėda. Pedofilija yra išplitusi. Olandijoje 2006 m. buvo įkurta politinė pedofilų partija. Toks dabar pasaulis…
Jūs pati viešu laišku kreipėtės į JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), prašydama neišduoti korumpuotai Lietuvos teisėsaugai Čikagoje sulaikytos buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės. Tačiau sprendimas buvo kitas.
Meldžiamės. Dievo gailestingumas beribis. Mūsų prezidentas Gitanas Nausėda, manau, yra geros valios žmogus, siekiantis tiesos ir šviesos. Neseniai JAV laikraštyje buvo išspausdinta N.Venckienės kalba, kurioje ji sako, kad nesigaili to, ką darė, nes ji kovojo už tiesą.
Atsiimdama Laisvės premiją jūs viešai paklausėte, ar mergaitė dar gyva, liudijote apie tai, kaip bendraudavote su ja. Ar išgirdote rūpimus atsakymus?
Po kalbos, kai jau sėdėjau, prieš išeidama prezidentė Dalia Grybauskaitė mane apglėbė per pečius ir pusbalsiu pasakė, kad ji niekada nežinojo ir nežino, kur yra mergaitė. Tuojau pat bėgau prie garsiakalbio ir pasakiau, kad prezidentė niekada nežinojo ir nežino, kur yra mergaitė. Staiga mikrofonas buvo išjungtas, kad neprikalbėčiau dar ko nors. O eidamas Saulius Skvernelis mestelėjo, kad man ir nepriklauso žinoti.
Po jūsų kalbos S.Skvernelis žiniasklaidai pasakė, kad nė viename jūsų pasakytame žodyje nebuvo tiesos. Skaudu išgirsti tokį vertinimą?
Aš kalboje tris kartus citavau Evangeliją turėdama ją rankoje. Ar tai reiškia, kad Kristus – melagis? Tokie mūsų prezidentai ir premjerai. Dieve, jų pasigailėk. Tai žmonės, kurie tarnauja ne tiesai, o melui. Man jų labai gaila, kiek dieną už juos meldžiuosi Mišiose. Už tuos, kurie prieš tiesą. Jie nelaimingi, nes laimė suteikia teisę pasakyti karčią tiesą į akis.
Dažnai pasikalbu su Neringos Venckienės mama ir pastebiu, kaip ji keitėsi, tapo taip giliai religinga. O juk sūnus nužudytas, dukra kalėjime. Anūkėlė vienas Dievas težino, kur yra. Šalia viso to nesibaigia absurdiškiausi teismai. Kartą ji man sakė, kaip jai gaila tų prokurorų ir teisėjų, kurie, žinodami tiesą, dirba tokį juodą darbą ir gali ramiai miegoti. Ji už juos meldžiasi. Pasakiau, kad ji šventoji, jeigu meldžiasi už savo kankintojus.
Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Lietuva turi labai daug šventųjų kankinių. Jeigu melsimės į savo šventuosius kankinius ir prašysime jų užtarimo, Lietuva nežus. Tokie šventi kankiniai ir padės Lietuvai išsikapstyti. Nes jeigu už tiesą niekas nekovoja ir nemiršta, miršta tiesa. Ir Tauta miršta. Kas bus, jeigu visi sėdėsime krūmuose galvodami apie skanesnius lašinukus…
Kalbamės Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse. Ko šia proga palinkėtumėte Lietuvos žmonėms?
Kad Dievo tiesa ir šviesa būtų mūsų širdyse ir darbuose. Ir džiaugsmo dėl to, kad Dievas mus myli tokius kreivus, šleivus, jį keikiančius. Jis mūsų laukia ištiesęs rankas. Ten visi susitiksime, broliai, ir danguje šlovinsime Dievo gailestingumą.
Tiesą turime atsikovoti, kova dar nebaigta.
Pagarba ir padėka kovojantiems.
Sesers Nijoles liudyjimas tik irodo, kad lietuviams jokios laisves 1991m nereikejo. Turiu omenyj ASMENS laisve. Sajudinis kipezas kaip dabar pasirode tebuvo kipiezas uz Lietuvos kaip KLDR statusa(nors buvo tipo savaime suprantama ,kad busime kaip svedai, o ne kokie tai korejieciai), na kad Maskva tvarkos cia nedarytu.
Jus pabandytumete padelioti siu dienu problemas TADA, 1991-92mm. Jus nusvilptu ir Kremliaus agentais apsauktu(pedofilai sv. Lietuvos zemeleje? Ka cia kalbi, kvaily! Ar nebusi KGB agentas?) ar siaip kokiais durneliais – autistais.O Pociuno, Kedzio, Venckienes, prokuroro Piskunovo – toks likimas tu kurie brieda prieme uz tikra piniga.
neįžeidinėk autistų, jie Tamstai nieko blogo nepadarė. Ir tarp jų yra labai protingų žmonių, beje.
apsimeteme, kad norime gyventi laisvi
laukia inkstų operacija ir vistiek balotiravosi į prezidentus?
Tai ką daryti, Nijole, gal žinote kokį antibiotiką?
Lietuviai (ir kitos Lietuvos tautos) 91-ais siekė laisvės. Taip pat ir asmeninės. Bet tai pavyko tik iš dalies. Priešo agentūra priešinasi iki šio. Ir iki šiol bando mums įteigti, kad mes laisvės neverti, ir mums jos net nereikia. Ir nereikėjo. Tai melas. Taip,daliai tautos nereikia. Bet taip yra ne vien Lietuvoj.Nusikaltėlių ir susitaikančių su vergove yra visur. Žinoma, po ilgos vergovės reikia laiko žmonėms atgauti savigarbą.Kiekvienas mūsų turim pasirinkimą – padėti ją atgauti ar trukdyti.
žmonės bijo būti apgauti.jų negins geriausi advokatai.bus sutraiškyti kaip Budrienė,Venckienė,Pociūnas ir t.t. ar gynė Gabrielių nuo norvegų Lietuva? tai buvo lakmuso popierėlis.ir toliau žmonės bijos liūdyti tiesą.
yra Lietuvos Sazine.
su kupra, paslapciu pilna, toli nenukeliausi – jeigu valstybe tik tam, kad saugoti kai kuriu paslaptis, tai jau ne valstybe, tai gramzdis, kuris gramzdina visus
Pastebėjimas, ne kiekvienas gali būti drąsus tai yra ypatingas būvis, tai pašaukimas drąsai, kiekvienas jo turėti negali, bet pritarti tikrai gali, jei netarnauja šetonui.
Žvelgiant į Garliavos įvykius krenta į akis Lietuvos katalikų bažnyčios vadovų laikysena – niekur nesu radęs A. Bačkio ar G. Grušo pasisakymų, tik S.Tamkevičiaus, taip pat N. Sadūnaitės, R.Grigo ar dar A. Svarinsko dėl kovos ne už homo teises, o už Lietuvą.
Lenkijos katalikų vadovai pasisako prieš paidofilus ir paiderastus, o Lietuvos – ne.
Žinant, kad Pranciškui mieliau LGBT susirinkimas, bet ne šeimų, tai galima suprasti Lietuvos katalikų vadovybę, kaip besilaikančią Vatikano linijos, atsisakant kovos prieš LGBT vaivorykštinį marą.
Štai čia ir glūdi baimė liudyti prieš LGBT klaną, tyliai remiamą katalikų vadovybės ir dvasiškių, susitepusių paidofilija ir paiderastija.
na tai kiek gi visdelto KGBistų tarp signatarų? Kiek Sąjūdyje KGBistų ? Yra ką slėpti jei KGBistai įslaptinti ?
Stribui buvo atlikta kažkokia operacija. Štai jums ir koalicijos performatavimas į koloradinę, kai premjeras – ligonis. Bet čia jau ne Stribo kaltė ar nuopelnas, o tiesiog „opozicinės” partijos paskendusios skolose ir neturi pinigų priešlaikiniams rinkimams.
Tačiau palinkėkime Stribui ne nudvėsti, kaip privalėtume, o šimto metų be šių metų. Tik dėl to, kad jis daug žino ir yra vertingas liudininkas. Jo likimas mane domina tik šiuo kampu. Kitu atveju sakyčiau, kad gaila būtų tik niekuo dėtų jo apsaugininkų ir vairuotojų.
Atsiprašau už šiurpias detales, bet neseniai prisiminiau, kad Kedžio palaikai Teismo medicinos institute buvo supjaustyti į atskiras dalis. Tai turėtų kažką reikšti. Ko jie ieškojo, ko jie tuo siekė?
prieš Lietuvos Motiną Teresėlę Nijolę Sadūnaitę. „Šiandien aš nieko neturiu materialaus, bet esu labai laiminga. Nes aš myliu, o meilė žmogų daro laimingą. Mes laimingi, kai mylime, kai atjaučiame, kai esame už tiesą ir teisingumą. Nebijodami dėl savo kailio.” (N.Sadūnaitė)
Kažkaip man nei šilta nei šalta. Politika ir dvasingumas(tikras) nieko bendro neturi .
pasakyk garsiai teisybę:
– toks prokuroras,
– toks teisėjas,
– toks politikas
– toks viršininkas
yra pedofilai, vagys, sukčiai, niekšai, kgbistai, korumpuoti.
N. Sadūnaitė gal ir gera politinė kovotoja, bet jos katalikiškas liberalizmas man nelabai prie širdies: „Dievas mus myli tokius kreivus, šleivus, jį keikiančius. Jis mūsų laukia ištiesęs rankas. Ten visi susitiksime, broliai, ir danguje šlovinsime Dievo gailestingumą.” Labai abejoju, ar Dievui patinka Jį keikiantys ir ar Jis tikrai laukia jų ištiesęs rankas. Veikiau Jis laukia jų atsivertimo, mūsų visų atsivertimo.
Citata: ” Teisėjams nebereikia liudininkų, nebereikia faktų, jiems pakanka intuicijos, jiems nebegalioja Konstitucija. ”
*
Konstitucija negalioja SIGNATARAMS, Landsbergiams, visiems seimūnams per 7 kadencijas, visiems prezidentams įsaitant ir G.Nausėda. Tai kodėl Konstitucija turėtų galioti teisėjams???
Lietuva yra okupuota ČEKISTŲ-komunistų, valdoma KREMLINIŲ blusų:
http://www.ekspertai.eu/cekistiniai-rinkimai-lietuvoje99404/
Tiesą kriminalizavo, o jie gi konservatorių sąjungininkai. Šimašius Kubiliaus draugelis, tiesa? Kad tai nepasikartotų – tiesos runkeliams žinot nereikia, uždrausta BK straipsnių.
niekas nepasikeitė. Karas už Lietuvos išlikimą prasidėjo tik po Sausio 13. Ir tęsiasi. Valstybės stabilumas priklauso nuo teisinio atsparumo. Deja, jo nematyti. Teisinė profanacija tęsiasi. Bylos tempiamos iki senaties ir padedamos į archyvą. KGB bylos įslaptintos ir tai yra didžiausia Lietuvos bėda, kad neišsivalo teisinė sistema ir negali normaliai funkcionuoti. Tai žlugdo Lietuvą jau trisdešimt metų. Ir kiršinama, ir provokuojama, ir kriminalizuojama. Seni metodai, kuriais buvo valdoma sovietinė Lietuvos visuomenė. Tęsiasi iki šiol. Neoliberalams, deja, regis tokia „tvarka” tinka – ir tai baisiausia. Nes Vakarų Europa neoliberali, ir jaunieji neoliberalai yra palaikomi „laisvosios rinkos” apologetų. Senoji gvardija išsiaugino pamainą. Lietuvai belieka vėl jos laisvės istoriją skleisti „iš lūpų į lūpas”. Idant išliktų gyvastis, dabar jau – nebent emigrantų pastangomis. Man… Skaityti daugiau »
Kolkasui:
Kaip pasiklosi – taip ir issimiegosi.
Pagarba mielai sesei Nijolei !
Sadūnaitės broliukai tapo išmintigesni,lok kiek nori ,o jie tavęs nelies,nematys ir kitiems nerodys ir apie tave nerašys.o jei norėsi pasisakyt-išjungs mikrofoną.taip ir baigsis kovos.
tukui .. viens prie vieno tikri valdžios vyrai, vieno mikrofono mygtuku sprendžia problemas .:))
Puiki citata: „Lietuva yra okupuota ČEKISTŲ-komunistų, valdoma KREMLINIŲ blusų”.
Ilgų metų Nijolei Sadūnaitei!!!
Vienam, kuris žemino N.Sadūnaitę ir pagrobė Deimantę artėja galas, susirgo, kaip pats sakėsi onkologine liga, bet valdžios laikosi įsikibęs.
Ar tai atsitiktinumas? Manau, NE. Tegu atsako į klausimą: Ar dar gyva Deimantė?
Laukiame ir Prezidento G.Nausėdos atsakymo.
..Tu žiedelio nenumauk, Nenukirpk kasų! Ilgai laukus, dar palauk, – Grįšiu, iš tiesų. .. ne ne Jonai Ramanauskai tai ne tau ir ne apie tave . Kantrus tie lietuviai ..
Deja, bet daugybė gerų ir padorių žmonių serga šia liga. Jiems tai už ką? Suprasčiau dar, jei Stribas prisipažintų, kad serga ŽIV, AIDS ar gavo mirtiną radiacijos dozę. O taip…
Aišku, nevarykime Dievo į medį, negalima pasakyti, kad žinia bloga.
gražių paveiksliukų galerija:
liaudiesmenas.livejournal.com
.