Gyvename įdomiu laiku: Šeimų maršų agresyvus pyktis, ginčai dėl LGBT, diskusijos, kaip vertinti Prezidentą, Putino lenktynės su Lukašenka, kas bus žiauresnis protestų atžvilgiu, Europos Sąjungos svarstybos apie savo ateitį.
Kartais tai atrodo, kaip egzistencinės dramos.
Bet kažkodėl širdis ir mintis vis labiau sako, kad ateina laikas nebeliūdėti!
Ir ne tik todėl, kad karantinas baigiasi.
Bet ir todėl, kad jau daugiau nei 30 metų prabėgo po Kovo 11-osios, 17 metų po narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
Sovietmetis vis labiau praeityje ir tolimoje nostalgijoje, Europa vis labiau dabarties kraujyje ir širdies pulse.
Augame ir nesustodami veržiamės į priekį, nes vis dar esame alkani sėkmės. Kiti dėl to su pavydu į mus žiūri.
Pagaliau jau stovime ant XXI amžiaus slenksčio. Mums jis prasidėjo tikrai ne 2000-aisiais.
Ilgai lipome laiptais: iš sovietmečio, iš tamsumos, iš atsilikimo ir pagaliau stovime ant slenksčio.
Priekyje nežinomybė, bet ji yra viliojanti nežinomybė. XXI amžiaus nežinomybė. 2100-ieji metai bus visai kitokie, nei 2000-ieji, ir Lietuva bus visiškai kitokia. Tie, kurie yra ir bus gimę po 2000-ųjų, 2100-aisiais turės laimę pamatyti tą kitokį pasaulį ir kitokią Lietuvą. Ir iki to lips per vis naujus savo slenksčius. Tai bus jų atradimai ir jų civilizaciniai nuotykiai.
Mes lipame per savąjį slenkstį – vis dar atrandame platųjį pasaulį, jo įvairovę, greitai besikeičiantį XXI amžių. Kartais ir kai kurie to bijome, bet tai yra natūralu. Kartais ir kai kurie tuo per daug entuziastingai džiaugiamės, bet tai irgi yra natūralu.
Esame ypatingi, tik patys dar tuo netikime. Kaip pasakytų Ronald Reagan, patys sau esame „shining city upon the hill“, patys sau esame vilties ir tikėjimo žiburys, todėl niekas ir negali mūsų nustumti nuo mūsų kelio.
Esame vilties ir tikėjimo žiburys ir kitiems, tiems kurie yra į Rytus nuo mūsų. Su mūsų pagalba ir jiems teks perlipti per savo slenksčius. Ir jie perlips, esu tuo tikras: pradžioje demokratijos sienos tikrai persikels link Smolensko, o po to – ir dar toliau į Rytus.
Gyvename įdomiu laiku. Pagaliau stovime ant slenksčio. Priešakyje – „shining city upon the hill“. XXI-as amžius.
Džiaukimės tuo!
Džiaukimės bent jau karantino pabaiga! Ir šį laiptelį įveikėme!
Džiaukimės bent jau vasara!!!