Juk nacionalinis konstitucinis identitetas yra grindžiamas tomis pačiomis universaliomis ir europinėmis teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis, ir tarptautinė bei ES teisė nesutrukdė Konstituciniam Teismui atskleisti tokius išskirtinai nacionalinius konstitucinės tapatybės elementus, kaip Lietuvos valstybės tęstinumas, nacistinio ir komunistinio totalitarinių režimų nesuderinamumas su Konstitucija, vakarietiška geopolitinė orientacija, tradicinių bažnyčių statusas ir jų atskirumas nuo valstybės, teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą absoliutumas, apkaltos institutas, konstitucinė santuokos samprata, kt.
Tačiau pagal Konstituciją, aiškinamą europiniame kontekste, nacionalinio konstitucinio identiteto elementais iš tikrųjų negali būti, pavyzdžiui, tolerancija smurtui prieš moteris ir artimoje aplinkoje, tolerancija priekabiavimui, įskaitant seksualinį priekabiavimą, atsisakymas pripažinti šeima tos pačios lyties asmenų sąjungas ir tokių šeimų diskriminavimas. Nesinorėtų tikėti, kad pagal Konstituciją norima ginti tokias „tradicines vertybes“.
Taigi apibendrinant, atsakymas į klausimą, ar Lietuvoje įmanomas lenkiškasis konflikto su ES dėl teisės viršenybės scenarijus, yra akivaizdžiai neigiamas. Nebent kas nors, kaip Lenkijoje, pajungtų Konstitucinį Teismą sau ir pasiektų priešingų sprendimų.
O Lenkijos ir ES konfliktui išspręsti matyti viso labo du praktiniai keliai: arba visiškas Lenkijos konstitucinio tribunolo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo, kuris savo turiniu yra politinis, ignoravimas, arba šio sprendimo peržiūra, susiklosčius palankioms aplinkybėms, siekiant padidinti konstitucines žmogaus teisių ir teismų nepriklausomumo garantijas (būtent toks konstitucinės doktrinos reinterpretavimo pagrindas yra visuotinai pripažįstamas).
Kadangi Lenkijos politikai padiktavo tokį konstitucinio tribunolo sprendimą, tie patys Lenkijos politikai dar tebeturi galių padiktuoti ir visiškai priešingą sprendimą. Nors tai savaime neguodžia Lenkijos teismų nepriklausomumo aspektu. Bet kuriuo atveju Lietuva šiandien kol kas yra gerokai labiau įsipareigojusi europiniam Gegužės 3-iosios konstitucijos paveldui, pavyzdžiui, nei Lenkija.
Daugiau Konstitucijos aiškintojo minčių rasite ČIA.
Dainius Žalimas: nacionalinio konstitucinio identiteto elementu negali būti atsisakymas… Įdomu ką „rūko” Žalimų Dainiukas, kuris „mato”, ko adekvatus žmogelis prie didžiausių „patriotinių” norų ar išgėręs litrą krūminės nepajėgs pamatyti…- „nacionalinio konstitucinio identiteto elementą”… Ar koks lansberginio durnių laivo puskvailis ir idiotas sugeba „nacionalinio konstitucinio elemento pagalba paryškinti savo tapatybę” net ir po trečios butelio degtinės girdėti dar neteko…. Lansberginio durnių laivo „protingiausi” puskvailiai ir idiotai pasiekė tokias „moksliškai patriotines aukštumas”, kad „moksliškai” blevyzgodami pasiklysta paprastose lietuviškų žodžių sąvokose… Rašomame paaiškinime žodis „identitetas” lietuviškai reiškia- „tapatybė, tapatumas- asmenybės vidinė vienovė, išgyvenama kaip savo paties Aš”…. Gaunasi, kad kas per daiktas „nacionalinio konstitucinio identiteto elementas gali žinoti” tik Žalimas,”Konstitucinėms dvasioms gerai pažįstamas” Sinkevičius, na ir dar vienas kitas „gabiausias” Vasaros gatvės „intelektualų”… Skaityti daugiau »
To, ko nėra realybėje, negali to įrašyti į konstituciją. Tos pačios lyties šeimų gamtoje nebūna, tik atskiri palaidi nukrypėliai, kurie gali vesti bendrą namų ūkį, jei jiems to norisi
Na, ką čia pasakysi – šitas nacionalinis litwos teisėjas, labai nori patekti į kokią nors evropos sojūzo šiek tiek aukšesnio lygio nei litwos kanstitūcinis teismas teisinę institūciją. Tai gatavas visus ir viską parduoti ir tarnauti, kam reikia. Teisinga jojo palitika – norėti nedraudžiama. A ką jinsai pažeidžiavoja taip šnekėdamas – agi nieko.
Įdomu, kad tiesos.lt jau įsileidžia tokius kaip Žalimas, Šimašius be jokių komentarų ir „triuškina” tokius kaip Vasiliauskaitė. Redakcijos sudėties nebėr. Įdomu ir kokia dabar Judo skatiko vertė lyginant su eur.?