Praėjusį ketvirtadienį per vyriausybės valandą Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė nusprendė paklausinėti švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę apie „liūdnai pagarsėjusias tikybos pamokas Telšių Žemaitės gimnazijoje“: ką ji darysianti su mokytoja ir apskritai? O gal ji nusiteikusi imtis visos sistemos revizijos – „kad mes išsiaiškintume, galbūt ir daugiau tokių mokyklų ir tokių pamokų yra?“
Ta proga jaunoji politikė, priklausanti partiniam sambūriui, kuris pastaruoju metu jau taip liūdnai pagarsėjo, kad kažin ar dar gali būti kas liūdniau, prisipažino: „2017 metų Lietuvoje“ tokie dalykai jai „sunkiai įsivaizduojami“. Klausantis tokių, tegul ir jaunos politikės atviravimų, iškart pasidarė įdomu, kaip ji vertina savo partijos bičiulių galimos korupcijos faktus ir schemas pagal įsivaizduojamumo sunkumą-lengvumą? O gal tai taip įprasta ir kasdieniška, kad net įsivaizduoti nereikia?
Antrasis jai rūpėjęs klausimas buvo apie lytiškumo pamokas – sprendžiant iš tolimesnio komentaro, kad jai visai nesunku įsivaizduoti, jog toks moksleivių ugdymas būtų jei ne panacėja, tai jau šis tas – bent jau tam, kad „nepaliktume erdvės tokioms keistoms interpretacijoms Lietuvos mokyklose.“
Tačiau trečio klausimo – ką ministrė ketinanti daryti, kad liautųsi partinių ir nepartinių žvaigždžių agitaciniai vojažai po mokyklas? – jaunoji Seimo narė kažkodėl pasidrovėjo ir neuždavė, nors, sutikite, jis net labai aktualus, tiesiog prašyte prašosi būti pagarsintas. Ypač turint omeny, kad tomis dienomis „2017 metų Lietuvoje“ teisėsauga paskelbė informaciją apie tai, kad Liberalų sąjūdis legalizuodavęs verslo suteiktą paramą ir per G. Steponavičiaus, E. Masiulio bei kitų liūdnai pagarsėjusių žvaigždžių vojažus po Lietuvos mokyklas neva su pilietinio ugdymo pamokomis. Ar dar gali būti kas veidmainiškiau?
Tačiau nutylėtas klausimas švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės nesutrikdė, o savo atsakymą į pagarsintus klausimus ji pradėjo nuo vertinimo. Išpažinusi savo apmaudą dėl „dorinio ugdymo pamokų“ (susipainiojo?) „mėgėjiškumo“ ir konstatavusi, kad „[t]okia situacija yra tikrai netoleruotina“, ji dramatiškai užlaužė rankas klausdama: „Bet ką tai atskleidžia?“ ir čia pat pati atsakė: „Tai atskleidžia, kad pagrindiniai dalykai, kas yra švietimo sistemos širdis, tai yra, ko mokome, kaip mokome ir kas moko, yra keistini.“
Akivaizdu: jei ministrės ryžtas neatlėgs, iš švietimo širdies artimiausiu metu nieko nebeliks.
Tačiau kita mintis suglumino – pasirodo ir vertindama, ir siūlydama sprendimus ji vadovaujasi (ir pati tai pripažįsta!) tik tuo, kas … pateikta žiniasklaidoje, t.y. „keliomis skaidrėmis“… Išties nuoširdu, tik kažin ar profesionalu. Jau nekalbant apie tai, kad mokytojai iš Seimo tribūnos neatleidžiami – tokie retoriniai žingsniai net labai mėgėjiški, tik kad tokių mėgėjų likę nebedaug – didžioji dalis norėtų ne autoritarinių problemų sprendimų, bet teisinės valstybės, kurioje visi prieš įstatymą būtų lygūs ir visi galėtų jaustis įstatymo ginami.
Galų gale tai net ir neteisinga: iš mokytojos reikalaujama tikrinti informaciją, rastą kur kas rimtesniame šaltinyje nei žiniasklaida, o štai ministrė, pasikakinusi „keliomis skaidrėmis“, tuoj tuoj ims keisti pagal žiniasklaidos, tiksliau – jiems instrukcijas siunčiančiųjų nurodymus – ir mokytojus, ir mokymo turinį, ir mokymo metodus.
Tik kuo?
Iš arti. Jurgita Petrauskienė: Lietuvos švietimo sistemos širdis keistina
Ištrauka iš balandžio 27 d. Seimo vakarinio posėdžio stenogramos (ČIA).
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. […]
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš klausimą turiu švietimo ministrei dėl liūdnai pagarsėjusių tikybos pamokų Telšių Žemaitės gimnazijoje. Čia gimnazistams sovietiniams laikams būdingu stiliumi, melo propagandos stiliumi yra kalbama apie gėjų kanibalizmą. Man atrodo, kad tiek man, tiek jums 2017 metų Lietuvoje tai yra sunkiai įsivaizduojami dalykai. Ir aš norėčiau pasiteirauti, ką jūs darysite dėl susidariusios situacijos Telšiuose? Ką darysite apskritai, kalbant apie ugdymo programas, kad mes išsiaiškintume, galbūt ir daugiau tokių mokyklų ir tokių pamokų yra? Ir ką darysite dėl lytiškumo pamokų? Tai gana svarbus dalykas, kad mes nepaliktume erdvės tokioms keistoms interpretacijoms Lietuvos mokyklose. Dėkoju.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai labai apmaudu, kad vesdami dorinio ugdymo pamokas mokytojai naudojasi mėgėjiška informacija, nesiremia moksliniais tyrimais, nesiremia netgi ugdymo programomis. Tokia situacija yra tikrai netoleruotina, bet ką tai atskleidžia? Tai atskleidžia, kad pagrindiniai dalykai, kas yra švietimo sistemos širdis, tai yra ko mokome, kaip mokome ir kas moko, yra keistini. Tai, kokia informacija mus pasiekė iš žiniasklaidos priemonių, pateikus kelias skaidres, kas buvo rodoma vaikams, tikrai neturėtų pasiekti nei jų akių, nei jų ausų.
Pirmiausia atsakomybės, kiek irgi žiūrėdama žiniasklaidos priemones matau, ėmėsi, kas ir turėtų imtis, mokyklos vadovybė, mokyklos bendruomenė, mokyklos taryba ir savivaldybė. Nemanau, kad tokią medžiagą teikdama mokiniams mokytoja toliau gali dirbti. O Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybė yra ugdymo programų pertvarka, mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Tokie žingsniai ir yra numatomi. (Balsai salėje)
Dėl lytiškumo pamokų, taip, esu ne kartą susitikusi ir su moksleivių bendruomene, ir su mokytojų bendruomene. Yra parengta ilgai ir sudėtingai rengta Sveikos gyvensenos, pasirengimo šeimai ir lytiškumo programa. Kaip tik noriu informuoti, atrodo, prieš porą dienų buvome susitikę su įvairių mokyklų asociacijų atstovais, moksleiviais, programos rengėjais, Tėvų forumu ir aptarėme, kaip turėtume pasirengti kartu programos įgyvendinimui. Ugdymo plėtotės centras sudėliojo visą pagalbos mokyklai programą. Manau, kad tuo keliu ir turime eiti.