Baigiantis metams sisteminėje žiniasklaidoje ir ne tik įprasta rinkti įvairiausius -iausius.
Jei Tiesos.lt redakcija pakviestų išrinkti chrestomatiškiausią jaunosios Lietuvos nomenklatūros atstovą ir pasiūlytų keletą kandidatūrų, esame kone tikri, jog pirma vieta atitektų naujajam Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.
Čia jaunasis Landsbergis neturi sau lygių – vos keli ėjimai partinėje šachmatų lentoje, ir politinė jo karjera… jau kone baigta. Nejuokaujam – patys pasvarstykite, ko dar galima norėti, jei svaiginamos karjeros aukštumos pasiektos vos 33-ejų: ne tik gauta pelninga sinekūra* Briuselyje, bet ir užimtas partijos lyderio postas?..
Tačiau šįkart Tiesos.lt sudomino nebe ši nė pusantrų metų neužtrukusi kone kalėdinė istorija, kaip vaikaitis tiesiogine prasme nuėjo senelio pėdomis, o itin atviras ir nuoširdus jaunojo Gabrielio susirūpinimas… nomenklatūros atnaujinimu Lietuvoje.
Savo tekste „Laimingų 2015-ųjų nomenklatūrai!“, paskelbtame gimtosios partijos portale, ponas Gabrielius taip apibūdina praeinančius metus:
[…] laimingų praėjusių 2015-ųjų mūsų šauniai nomenklatūrai, nes tokie, regis, praeinantys metai jai ir buvo. Skandalai ir skandaliukai ėjo ir praėjo – kaip nuo žąsino vanduo.
Be abejo, ponas Gabrielius tikrai žino, ką sako: šie metai jam ir jo šeimai buvo puikūs, ir, kaip sakoma, visais aspektais – be didesnio vargo tapęs TS-LK pirmininku, jis ir šeimos verslo pozicijas sustiprino, o ir „skandalai skandaliukai“, kaip prokuratūra ką tik paskelbė, „ėjo ir praėjo – kaip nuo žąsino vanduo“.
Tačiau šiems laimingiems metams baigiantis jaunasis TS-LK pirmininkas, regis, išgyvena visai kitą, ne asmeninį, o valstybinį rūpestį – kaip jis ir pats rašo, nė kiek nevinguriuodamas, matyt, remdamasis savo patirtimi, ir tai nuskamba visai nuoširdžiai:
Viena vertus, lengva deklaruoti problemą, tačiau kur kas sunkiau įgyvendinti pokyčius, kadangi dauguma sprendimų priėmėjų patys yra išugdyti tokios sistemos. Nesinori nieko reformuoti, nes pačiam tenka naudotis.
Politinės sistemos atsinaujinimas reikalingas ir todėl, kad į partijas ir institucijas ateitų nauji žmonės, kuriems nebesuprantamas reiškinys – noras užsitikrinti geresnį gyvenimą per pažintis.
Ir vėl gryna teisa – niekas nenuginčys: Lietuvoje kur kas suprantamiau užsitikrinti geresnį gyvenimą per giminystės ryšius.
Bet tai gal ir yra tas kelias, kurio ieško naujasis mūsų laikų lyderis? Juk jei politinės sistemos senelius pakeis jų vaikaičiai, nomenklatūra tikrai atsinaujins, ir kuo šie ugdytiniai bus jaunesni, tuo geriau: jie bent nebus traumuoti „prirūkytų poilsio namų fanerinėmis durimis“.
* sinekūra (lot. sine cura – be rūpesčio): gerai apmokama tarnyba, nereikalaujanti jokio darbo.
