Kaip jau skelbėme, tirdama Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos bylą STT apklausė daugiau nei pusantro šimto asmenų, apie trečdalis jų – politikai. Kol kas paviešinta ar nutekinta tik keleto jų pokalbiai, tyrimo detalės.
Trečiadienį apie savo bendravimus ir bendradarbiavimus su ypatingu asmeniu prabilęs Seimo narys Mantas Adomėnas išplatino kreipimąsi į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetą, kad šis išklausytų jo išpažintį – „[…] norėdamas išvengti galimos žalos TS-LKD reputacijai, kreipiuosi į partijos Priežiūros komitetą, prašydamas išnagrinėti mano atvejį visos šios bylos kontekste“ – ir, žinoma, pripažintų, jog jis nekaltas…, mat „[p]okalbių turinys būdavo politinės situacijos aptarimas ir prognozės. R. Kurlianskį ypač domino Vilniaus mero ir 2015 metų partijos pirmininko rinkimai. Tų pokalbių turinį tiek detaliai, kiek po ilgo laiko tarpo atsiminiau, papasakojau STT tyrėjams. Dabar atskiros iš konteksto išplėštos detalės nutekinamos į viešumą – akivaizdu, kad ne didesnės partijos santarvės siekiant“.
O į visa kita, girdi, galima ir ranka numoti – Seimo nario manymu, tėra tik vienas toks NEKOKS epizodas, bet ir tas … visai visai nekaltas, nes dar prieš R. Kurlianskio prašymą balsuoti taip, o ne kitaip, M. Adomėnas jau buvo apsisprendęs, kaip balsuosiąs, vadinasi, ir tas epizodas jokia nuodėmė. Tai kas, kad vienas paprašė, o kitas būtent taip ir padarė… svarbu, kad apčiuopiamos įtakos tai nepadarė:
„Pasak M. Adomėno, vienintelis kitokio pobūdžio pokalbis įvyko 2015 metų rudenį prieš balsavimą dėl garsiosios Šarūno Gustainio pataisos dėl vartojimo kreditų, kai R. Kurlianskio iniciatyva susitikus jis paprašė paramos Š. Gustainio pataisai, išdėstydamas argumentus, kad tai esąs kompromisinis variantas ir geriau atspindi šalių interesų balansą. „Atsakiau, kad nesijaudintų, nes ir taip esu apsisprendęs už šią pataisą balsuoti. Šis epizodas užėmė apie 4 minutes iš pusvalandį trukusio pokalbio; jokios „paramos“ nebuvo nei prašoma, nei siūloma – apie tai išvis nėjo kalba, ir jokios paramos nesu gavęs. Už pataisą balsuoti kitų Seimo narių neagitavau ir nemėginau paveikti frakcijos pozicijos šiuo klausimu“, – tvirtino konservatorius.“
Bet … taip beporindamas M. Adomėnas pasakė ir kai ką esmingo:
„Susitikimai aptarti politinę padėtį ir politines prognozes, pasiūlyti savo politinę viziją žiniasklaidos priemones kontroliuojančiam ir viešąją nuomonę formuojančiam asmeniui yra logiška bei pagrįsta politikoje dalyvaujančių asmenų veikla. Žinodamas tai, ką visi sužinojome po 2016 metų gegužės, būčiau į bendravimą su R. Kurlianskiu žiūrėjęs kitaip ir nebūčiau į jį kreipęsis fizinio asmens paramos Seimo rinkimuose. Vis dėlto tuo metu pats susitikimų pobūdis nekėlė abejonių dėl jų deramumo“.
Tik įsiklausykite: Seimo narys, Tautos atstovas, prisipažįsta aiškiai suvokęs, jog bendrauja su žmogumi, kuris… „kontroliuoja žiniasklaidos priemones ir formuoja viešąją nuomonę“, ir ką jis, kaip politikas, demokratas, rimtų mokslų ragavęs, renkasi daryti pats? Užuot ėjęs į viešumą ir skambinęs visais varpais apie realias grėsmes lietuviškajai demokratijai ar telkęs Seimo narius, kad būtų priimtos tokios žiniasklaidos įstatymo pataisos, kurios naikintų sąlygas visokiems „formuotojams“ rastis, pats eina pas jį ir mėgina „pasiūlyti savo politinę viziją“, o mainais už „paslaugą“ dar paprašo ir „fizinio asmens paramos Seimo rinkimuose“…
„Todėl ir kreipiuosi į partijos Priežiūros komitetą, prašydamas nešališkai ir objektyviai susiklosčiusią situaciją įvertinti“, – baigia savo „velykinę“ M. Adomėnas.
Visą politiko pasisakymą skaitykite ČIA.