Nuo bačkos. Manto Adomėno išlikimo receptas Lietuvai: tautiečiai, semkimės stiprybės iš ateities skaičiuodami, kada ir ji baigsis

Spalio 10 dieną tiesioginėje portalo DELFI.lt spaudos konferencijoje kalbėdamas su žurnaliste Rūta Pūkene Seimo narys Mantas Adomėnas buvo dosnus idėjų – šįkart jos buvo skirtos Lietuvai.

Ir pradėjo Seimo narys, kaip galima suprasti iš įrašo (žr. ČIA – bent pradžią), nuo esmingiausiosios: „Pakeiskime kuriam laikui, kol išlipsime iš krizės, vieną himno eilutę – „Iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“, – rimtu veidu prabyla Seimo narys ir čia pat priduria: – Ir tai nėra tik beletristika“.

Matyt, reik suprasti, jog tai dar mokslas, ir būtent toks, kokio trūksta šiandienos Lietuvai…

Beje, ir kita mintis, pateikta su „atradėjo“ patosu, atrodo, skirta sukrėsti: „Iš tikrųjų, yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“, – sako M. Adomėnas su rūpesčiu veide.

Kokiame informaciniame burbule jo būta pastaruosius, sakykim, penketą metų, nedrąsu nė spėlioti, bet, žinoma, sveikintina, kad bent dabar susivokė.

O iš to susivokimo pažėrė ir dar vieną idėją: Lukiškių aikštėje „galbūt reikėtų“ statyti ne Vyčio paminklą, o laikrodį, kuris skaičiuotų, „kiek mums, kaip tautai, dar liko gyventi“… Nes, jo supratimu, tik „[t]uomet mes gal susirūpinsime, kad reikia mobilizuotis ir pradėti keisti. Mums, iš tiesų, reikia labai rimtai susirūpinti, nes ateinantys iššūkiai yra labai nauji, mes esame nepasirengę juos priimti ir šioje vietoje turime didinti savo atsparumą išoriniams smūgiams“, – kalbėjo politikas vis kartodamas mes, mes, gal

Nors ir vartojo žodį tauta, buvo akivaizdu, kad ir vėl ne mus turėjo galvoje… Čia, žinoma, nieko keisto: įpročiai – nei mąstymo, nei kalbėjimo – ne taip lengvai ir pakeičiami…

Bet tebūnie, kaip sako už tautą kalbėti įpratęs jos atstovas – tiesiog imkim ir įsivaizduokime, kaip jo idėjos atrodys: Lietuvos Respublikos šimtmečio proga euroremonto ištiktoje Lukiškių aikštėje pasistatome laikrodį ir iškilmingai giedodami himną su jau pakeista eilute „Iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“ paskelbiame… pabaigos skaičiavimo pradžią ir kasdien ne mažiau iškilmingai per visur skelbiame, kiek dar liko iki to momento, kada tapsime praeitimi savo pačių žemėje…

Kaip jums atrodo, kiek mūsų emigruotų jau kitą dieną?

Beje, naujiesiems šios Lietuvos gyventojams „perimti“ tokį himną tikrai nebus sunku – žiūrėk, dar ims ir paskelbs „nematerialiu lietuvių tautos paveldu“… Ir lentutę su idėjos autoriaus pavarde, labai tikėtina, paliks – naujoji Lietuva juk norės žinoti savo didvyrį, gal koks dirbtinis protas net pasiūlys semtis iš jo stiprybės?

Nesijuokit – jis kalbėjo rimtai. Ir idėjų pasiūlė daugiau, pavyzdžiui, išsivaikščiojusios Lietuvos valstybės valdymą pavesti … dirbtiniam intelektui: „[…] pradėkime kryptingai dirbti, kad dirbtinis intelektas perimtų kaip galima daugiau valstybės funkcijų“. Žmonės ir jų kompetencijos esą irgi bus pasitelkiamos, bet „tik ten, kur jų neišvengiamai reikia“.

Ar dirbtinis intelektas pakeis paties M. Adomėno pastangas valstybės valdymo bare, Seimo narys nepasako. Tik ar jų reikia? Susipažinus su žymiojo intelektualo idėjomis atsakymas peršasi savaime…

Jei dar turite vilčių, jog kalba tautos atstovas, turintis „neišvengiamai reikalingų kompetencijų“, žiūrėkite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
13 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
13
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top