Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, turbūt, apsvaigęs nuo laimės dėl to, kad jo partijos bičiuliai teisme išsisuko nuo realių bausmių, visai šaliai sušuko: „siekėme TOKIOS Lietuvos!“. Ir dar paaiškino, kokia yra toji siekta ir pasiekta TOKIA Lietuva – pasirodo, ji esanti laisva, nepriklausoma ir demokratiška. Negana to, būtent TOKIOS Lietuvos „norime“.
Nepaisant to, kad būtent TOKIOS Lietuvos norime, mūsų valstybėje yra ir keletas smulkių trūkumų. Seimo narį „skaudina“ tokie dalykai, kaip „skurdas, atskirtis, alkoholizmas, savižudybės, patyčios, emigracija, kuriomis „pirmaujame“ Europoje ar net pasaulyje“. Be to, dar ir „materialinė situacija nekokia, algos pas mus mažos, pensijos apverktinos, nedarbo išmokos taip pat „katino ašaros“…“. Tačiau su šiomis vis dar pasitaikančiomis negerovėmis kažkokia M.Zaščiurinsko neįvardinta žmonių grupė, į kurią jis pats, žinoma, irgi įeina, kovoja kaip liūtai: [algas, pensijas, nedarbo išmokas] „kiek pajėgiame, tiek keliame, didiname“.
Pateikia ponas Seimo narys ir gilią visų negerovių priežasčių analizę. Pasirodo, visų problemų šaknys yra… patyčios. Atradus negerovių giliausią priežastį galima pasiūlyti ir jų įveikimo būdą. Tą Zaščiurinskas ir daro: „Turi atsirasti visuotinis nepakantumas žeminimui, menkinimui, niekinimui, patyčiai. Dar daugiau, turi atsirasti tiek atskiro žmogaus, tiek visos tautos nauja, optimistinė, savigarbos, savivertės, pasididžiavimo kultūra. (paryškinta paties autoriaus)“.
Kaip visi tie pageidaujami dalykai atsiras, Seimo narys nerado reikalo išaiškinti. Gal savigarbos, savivertės ir pasididžiavimo kultūrai jis paskirs savo naują opusą? Nekantriai laukiame.
