Nuo bačkos. Naglio Puteikio pranešimas spaudai kaip politikų nekompetentingo ir neatsakingo kalbėjimo atvejis

Gerbiamieji skaitytojai, eina 26-ieji mūsų laisvės metai ir jau užaugo Nepriklausomybės vaikų karta. Gyvenimas išties nestovi vietoje. Tik Lietuvos politikai niekaip negali atsikratyti posovietinio bendravimo stiliaus savo kalbomis demonstruodami nepagarbą rinkėjams. Melas. Visažinio poza. Tušti postringavimai apie tikrus skaudulius nesiūlant realių sprendimų tarsi optinė apgaulė ar hipnozės seansas mažiau viešųjų ryšių peripetijose susigaudantį žmogų atveda prie balsadėžių su jau įdiegta mintimi: „Nėra daugiau už ką balsuoti, tai renkuosi tą patį. Mažiau vogs, nes nebe pirmi metai Seime, yra kompetentingas…“

Nesame visažiniai ir mes, tačiau nutarėme imtis „versti“ Lietuvos politikų kalbas į visiems suprantamą, kad pamatytume, kiek jose yra tuščiažodžiavimo ir politinės rinkodaros.

Visi esame finišo tiesiojoje – po metų 2016-ujų LR Seimo rinkimai. Ir pažadai, užmaskuotas populizmas tuoj pasipils kaip iš gausybės rago, todėl jūsų dėmesiui Tiesos.lt pradeda naują rubriką NUO BAČKOS.

Joje analizuosime savo išrinktųjų raštus ir kalbas, kad išmoktume ne tik balsuoti, bet ir rinkti tą, kuriam be abejonių ar sąžinės graužaties patikėtume savo sprendžiamąją galią LR Seime, Prezidentūroje ar savivaldybėse, kad ir vėl netektų kartoti: „Drakonas žuvo, tegyvuoja drakonas“.

Kviečiame įsitraukti ir Jus – stebėti, analizuoti, savo įžvalgomis dalytis.

Tiesos.lt redakcija

Nuo bačkos. Naglio Puteikio pranešimas spaudai kaip politikų nekompetentingo ir neatsakingo kalbėjimo atvejis

Seimo narys Naglis Puteikis Seime surengė spaudos konferenciją visuomenę jaudinančiu į Europą plūstančių migrantų klausimu ir išplatino pranešimą spaudai. Jis pasiekė ir Tiesos.lt redakciją.

Šiek tiek pasvarsčiusi redakcija nutarė šį pranešimą paskelbti (pranešimo kalba netaisyta – Tiesos.lt redakcija).

Ir pasidalyti mintimis, kurias sukėlė Seimo nario tekstas.

Pranešimą spaudai politikas pradeda banaliai – iš karto skaitytojui jis pasako tai, ką kiekvienas sveiko proto žmogus ir taip žino: „Reikia kovoti su pabėgimo priežastimis“. Tačiau pasakyti tik tiek, tai nepasakyti … nieko. Net ir ne Seimo narys tai gali.

Kita tezė – jau konkretesnė „O ES iš dalies prisideda prie šių priežasčių“, ir jau vien dėl to – prisipažįstu – intriguoja: juk tokia kritika ES šio Seimo nario lūpose skamba, ko gero, pirmą kartą. Nori nenori – lauki, kuo šią tezę parems ES ir Artimųjų Rytų regiono politikos klausimais iki šiol nekalbėjęs politikas.

Kita vertus, lieka neaišku, kodėl Seimo narys nusprendė didžiausią dėmesį skirti pabėgėliams iš Sirijos? Juk į Europą plūsta pabėgėliai ir iš kitų šalių ar žemynų? ES statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, tarp prieglobsčio prašytojų Sirijos gyventojai sudaro 20 proc. Be to, ką reiškia „pabėgėliai iš Sirijos“? Ar siras, atvykęs į Europą iš saugios Turkijos, irgi yra pabėgėlis?

Deja, Seimo nario žinios apie Artimųjų Rytų regiono politiką, kaip ir apie tai, kodėl bėga iš Sirijos bėga jos gyventojai yra, švelniai tariant, ribotos. Ribotas žinias politikas kompensuoja… spėjimais. Apie Turkijos politiką pabėgėlių iš Sirijos atžvilgiu Seimo narys rašo: „gal ir Turkijos vyriausybė pradėjo nebepriiminėti į stovyklas“. Vėliau, matyt, prisiminęs, ką girdėjo kalbant per žinias ar skaitęs savo fanų profiliuose, rašo, kad Turkijoje „persipildė stovyklos“, kad Turkijai tai tapo pernelyg didelė našta, nes tarptautinė bendruomenė pernelyg mažai jai padeda…

Dalinės žinios ar nenoras kalbėti išsamiai – tai dar tik pusė bėdos. Kur kas įdomesni pasamprotavimai apie Sirijos prezidento Bašaro al-Asado veiksmų įtaką pabėgėlių krizei. Seimo narys rašo: „Manau, kad ši [migrantų] banga yra sukelta organizuotai iš Sirijos prezidento Bašaro al-Asado pusės, nes ji plūstelėjo būtent po Asado gynybos ministro vizito Maskvoje (puiki gynybinė priemonė, nes JAV ir ES taip pat prisideda prie sukilėlių finansavimo)“.

Klausimą, kuo paremtos tokios žinios apie tai, kas bei ką finansuoja ir kas, dėl ko ar po ko daro, trumpam atidėkime – sunku patikėti, kad LR Seimo narys gali tai žinoti, o tuo labiau – turėti įrodymų, bet juk apsimesti žinančiam – joks nusikaltimas…. O gal šio Seimo nario „manau“ reiškia „spėju“? Juolab kad daug kas pritars nė nemirktelėjęs.

Taigi čia kyla paprastas, gyvenimiška patirtimi grįstas klausimas: kokiu būdu į ES plūstantys pabėgėliai sirai (sunku patikėti, kad išties nesvarbu, nuo ko bėga, pavyzdžiui, Sirijos kurdai ar krikščionys…) gali padėti prezidentui Asadui apsiginti nuo jo pajėgas spaudžiančių priešininkų ir kokiu būdu būtent šie migrantai gali paskatinti JAV ir ES finansiškai ar kaip nors kitaip neberemti Asado oponentų? Atsakymą, matyt, žino tik pats Seimo narys.

Bet visų įdomiausia šio svarstymo dalis yra daroma analogija tarp to, kas vyksta Sirijoje, su tuo, kas vyko ir tebevyksta Ukrainoje. Anot Seimo nario, „Bet kokiu atveju Asadas yra teisėtai išrinktas prezidentas, kaip ir Sirijos parlamentas, o sukilėlius finansuoja kaimynai, JAV, dalis ES, tapdami agresijos viena iš priežasčių (analogija su Ukraina – Rusija finansuoja separatistus).“

Kodėl šiame savo tekste politikas pamiršo, kad Rusija ne tik finansavo ir tebefinansuoja separatistus Rytų Ukrainoje, kad ne tik juos apginklavo, bet ir dislokavo Donbase savo reguliariąją kariuomenę? Negi Seimo narys tikrai nesupranta, kad reiškia tik viena – tie „separatistai“ tėra ukrainietiškų žemių okupacijos priedanga?

Kita vertus, politikas kažkodėl čia ir sustoja taip neišplėtojęs analogijos tarp Sirijos ir Ukrainos iki galo. Juk jei šią analogiją plėtotume toliau, tada, remiantis tuo, kad Asadas ir jo parlamentas yra teisėti, o prieš jį kovojantys sukilėliai, matyt, ir LR Seimo pasmerkimo verti maištininkai, teks pripažinti ir tai, kad prezidentas Viktoras Janukovyčius yra vis dar teisėtas Ukrainos valstybės vadovas, o jį iš posto pašalinęs Maidanas ir dabartinis Ukrainos režimas yra neteisėti? Gal Seimo narys Naglis Puteikis artimiausiu metu pasiūlys LR vyriausybei ir prezidentei Daliai Grybauskaitei laikyti V. Janukovyčių teisėtu Ukrainos prezidentu, o V. Janukovyčiaus ministro pirmininko Azarovo Maskvoje sudarytą komitetą – teisėta Ukrainos vyriausybe? O savo du benzopjūklus, siųstus paremti Ukrainos kariuomenei – parama valdžią užgrobusiai chuntai?..

Kokio lygio analizė, tokios ir išvados, kurias Seimo narys vadina atsakymais į klausimą „Ką daryti?“. Apžvelgsime jas iš eilės.

A išvadoje politikas rašo: „Štai čia LT Vyriausybė ir Prezidentė mano galva privalo pradėti reikalauti iš JAV ir ES didžiųjų valstybių, kad nustotų finansuoti sukilėlius ir kad būtų sudarytas analogiškas Minsko susitarimui toks pats taikos susitarimas tarp Asado ir sukilėlių – taip sustos pabėgėlių banga.“

Kodėl JAV ir įtakingos Europos valstybės, prezidentas Asadas ir jam oponuojančios sukilėlių grupuotės turėtų tokių pasiūlymų, tegul ir perduotų per D. Grybauskaitę, klausyti, LR Seimo narys nutyli. Jei politikas Ukrainai primestus Minsko susitarimus laiko taikdariškos diplomatijos etalonu, jam derėtų paaiškinti, ką realiai išsprendė Minsko susitarimai?… Negi mėgstantis gilintis į reiškinių priežastis Seimo narys pamiršo, kad Minsko susitarimai atsirado tik todėl, jog Vakarų šalys, Budapešto memorandumu garantavusios Ukrainos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, išdavė ją ir gėdingai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus? O gal Seimo narys nežino, kad Rusija, kurios pasiuntinys M. Zurabovas pasirašė ant Minsko susitarimų, dedasi nesanti konflikto dalyvė ir vaizduoja, kad Minsko susitarimai jos niekuo neįpareigoja?..

Rūpėtų sužinoti, ar Minsko susitarimams analogiški susitarimai turėtų būti sudaromi tik tarp Asado režimo, iš vienos pusės, ir ginkluotos opozicijos iš kitos, ar kiekviena opozicijos grupuotė turėtų sudaryti tokius susitarimus su kiekviena jai priešiška opozicijos grupuote ir su prezidentu Asadu? Galų gale, ką daryti dėl Sirijos krikščionių, kuriuos Asadui oponuojančios grupuotės žudo vien dėl to, kad jie yra krikščionys?..

B išvada glumina: „Tegu pirmiausia didžiąją dalį pabėgėlių pasiima tos ES šalys, kurios teikia ginklus Laisvajai Sirijos armijai“. Ką reiškia šis Seimo nario, ne šiaip sau politiko, „tegu…“? Kokiu būdu šitas pageidavimas galėtų būti realizuotas? Ir kokia „lydeka“ imtųsi tai įgyvendinti?

C išvada: „Pabandykime atskirti ekonominius pabėgėlius nuo tų, kurie bėga nuo karo – pastaruosius priimkime“. Kas tie „mes“, kuriuos politikas ragina nors pabandyti? Ir kur tie „bandymai“ turėtų įvykti – Lietuvoje ar už jos ribų? Ar tie patys „mes“ atrinktuosius ir priims?

D išvada, atrodo, skirta rinkėjui „nuraminti“: „Bet kuriuo atveju visi pabėgėliai stengsis iš Lietuvos pabėgti, nes čia daugėja skurstančių, o visos didžiosios partijos skatina turtinės nelygybės didėjimą ir nieko nedaro, kad skurdo Lietuvoje mažėtų“.

Bet vis tiek lieka daug neaiškumų… Ar Seimo narys siūlo nesijaudinti dėl Briuselio primetamų migrantų kvotų, nes tie migrantai vis tiek iš Lietuvos išrūks? Gal net siūlo naują interpretaciją savo mėgstama skurdo tema: „nėra to blogo, kas neišeitų į gera?“…

Tačiau labiausiai trikdo E išvada: „Siūlau skurstančius Lietuvos piliečius taip pat pripažinti ekonominiais pabėgėliais ir remti panašiai, kaip remiame pabėgėlius iš kitų šalių“.

Kodėl iki šiol nėra jokios informacijos apie tai, kam Seimo narys pateikė tokį pasiūlymą? Gal parengė tokį įstatymo projektą ir jį užregistravo Seime? Jei taip – kada jis bus svarstomas ir kokios politinės jėgos jį remia? Ar valstybė negali paremti skurstančių ir niekur nebėgančių savo piliečių nepavadinusi jų „pabėgėliais“?

D (kodėl ir vėl D..?) išvadoje politikas teigia: „Pats priimčiau gyventi pabėgėlių šeimą, nekreipdamas dėmesio ar jie ekonominiai, ar nuo karo, nes tai atskirti labai sunku.“ Pagaliau nors kas apibrėžto ir konkretaus Tik… kažkodėl sako „priimčiau“, o ne „priimsiu“? Tai vienintelė iš tiesų įgyvendinama idėja, tačiau kiek yra tokių, kurie tai perskaitę suprato pažodžiui? Jei ne, ar tai… ne per daug ciniška?

O dabar siūlome šį Seimo nario tekstą perskaityti dar kartą ir atidžiai pastudijuoti, ar jam pavyko ištesėti savo pažadą mums nurodyti bent aptariamo reiškinio priežastis? Ir patiems nuspręsti, į kokios pasaulėžiūros elektoratą jis taiko…

Kaip ir pamėginti suprasti, kokios priežastys sukelia tokį ar panašų politikų nusikalbėjimą?

Nors ir ne vienintelė, bet viena iš svarbesnių tokių „analizių ir išvadų“ priežasčių, matyt, bus tokia: užuot kalbėjęs apie imigracijos krizę ES ir ES politiką imigrantų atžvilgiu (kam Lietuva įtaką daryti gali ir apie ką Seimo nariai turėtų nusimanyti), jis ima kalbėti apie Artimųjų Rytų regiono politiką ir šio regiono konfliktų sprendimą (kaip suprantame, tam Lietuva jokios įtakos neturi ir tą mūsų krašte išmano gal tik keli mokslininkai politologai).

Kodėl Seimo narys nusprendė pabūti ne tik istoriku, paveldosaugininku, bet dar ir „politologu“, žino tik jis pats. Visai kitas klausimas: kas ir kaip galėtų „pašalinti“ tokio nusikalbėjimo priežastis?..

Patarimas būtų banalus: pasitikrinti savo išmanymą diskusijose su specialistais.

Bet ne nusišnekėjimai yra blogiausias dalykas šiame tekste. Kur kas ydingesnė praktika yra neklystančio žinovo tonu žarstomi patarimai, pavyzdžiui: „Pabandykime atskirti ekonominius pabėgėlius nuo bėgančių nuo karo“ ar „Siūlau skurstančius LT piliečius taip pat pripažinti ekonominiais pabėgėliais ir remti panašiai, kaip remiame pabėgėlius iš kitų šalių…“

Politiko, Seimo nario „siūlymai“ be jokių konkretybių, be jokių dokumentų, įstatymų projektų, be jokios kaštų ir pasekmių analizės, be jokių nuorodų į kitas politines jėgas ir jų poziciją, be jokios nuorodos į „siūlymo“ realumą, pagrįstumą yra ne kas kita kaip primityvi demagogija ir populizmas.

Į ką ji nukreipta, aišku, ir ne politologui.

Taip daromas poveikis kritiškai skaityti taip ir neišmokusiai auditorijai, per kiekvienus rinkimus vis lipančiai ant tokio pat, net jei ir kito grėblio.