Jei perpranti, kas ir kaip skaičiuojama, ir turi noro padaryti įspūdį, tai ir … susiskaičiuoji. Štai į „kovą su skurdu ir socialine atskirtimi“ praėjusiais metais S. Skvernelio vyriausybė metė daugiau nei 600 mln. eurų… Tiesa, kaip tokia vienkartinė injekcija palengvino metų metus socialiniam užriby gyvenančių žmonių situaciją ir ar… pakėlė Lietuvos valstybės reitingus ES šalių socialinės atskirties suvestinėse, premjeras, pristatydamas savo vyriausybės darbus Seime, nutylėjo – matyt, jei ir būta kokių poslinkių, tai ne kažin kiek ir kokių… Užtat ir buvo paviešinta tik galutinė suma – įspūdžiui padaryti pakako ir jos vienos.
Tačiau Lietuvos pasiekimai pasirūpinant investuotojų interesais, paskaičiuoti pagal tarptautinį verslo aplinkos indeksą „Doing Business“, pasak Vyriausybės galvos, yra netgi labai „istoriniai“ – ir čia įspūdį daro būtent vietų įvardijimas ir išvardijimai: pernai Lietuvai atitekusi 16 vieta tarp 190 pasaulio šalių ir 6 vieta tarp ES valstybių narių verčia ne tik suklusti… Tiesa, iš kokios pozicijos Lietuva spurtavo, kad aolenkė „tokias šalis kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta)“, nutylima. Negirdomis apeinami ir klausimai: o kiek Lietuva į tai investavo..? Ir kokią investicinę grąžą iš šios savo investicijos gavo…? Verslininkų paplekšnojimai per petį, eurobiurokratų galvų pakraipymai ar net penkioms minutėms sukilęs žiniasklaidininkų suvaidintas žmogiškas smalsumas juk nesiskaito…
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Seimui pristatė 2017 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą. Premjeras pabrėžė, kad absoliuti dauguma statistinių rodiklių per praėjusius metus gerėjo, lrs.lt svetainė.
„Daugelyje sričių mums pavyko pasiekti itin pozityvių rezultatų, viršyti lūkesčius, nemažai tikslų įgyvendinta greičiau, nei planavome. Praėjusiais metais skyrėme itin daug dėmesio kovai su skurdu ir turtine nelygybe.
Skaičiai iškalbingi. Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Visiškai akivaizdu, kad niekada šios problemos nebuvo bandoma spręsti sistemiškai. Pernai tai pasikeitė. Kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirta daugiau nei 600 mln. eurų.
Taikyti įvairūs sprendimo būdai. Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui (vadinamuosius „vaiko pinigus“). Praėjusiais metais buvo padaryti sprendimai, kurie leido didinti senjorų pajamas. Tai palietė daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. Pernai padarytų sprendimų dėka nuo 2018 m. valstybės remiamos pajamos padidėjo penktadaliu – nuo 102 iki 122 eurų“, – vardino premjeras.
Antru akcentu Vyriausybės metinės veiklos ataskaitoje Vyriausybės vadovas įvardino verslo aplinkos gerėjimą. Anot premjero, čia irgi pasiekti istoriniai rezultatai, kurių anksčiau pasiekti niekada nepavykdavo.
Pagal tarptautinį verslo aplinkos indeksą „Doing Business“, Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą tarp 190 šalių ir yra palankiausių pagal verslo sąlygas pasaulio valstybių 20-tuke. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 6 vietą ir aplenkia tokias šalis kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta).
S. Skvernelis išskyrė švietimo struktūrinę reformą. 2017 m. padėti pamatai etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui, kuris įsigalios nuo šių metų rudens. Tai leis kelti mokytojų atlyginimus. Iš esmės keičiama ir pedagogų rengimo tvarka, peržiūrimos programos, atliekami kiti svarbūs darbai.
Dar viena svarbi sritis, kurioje vyko daug pokyčių, buvo Sveikatos apsaugos sistema. 2017 m. priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo sugriežtinti alkoholio pardavimo ir reklamos reikalavimai.
„Noriu pabrėžti vieną dalyką – mes padarėme tai, ką kitos partijos ne vienų rinkimų metu žadėjo, tačiau vėliau taip ir neatrasdavo tam stiprybės. Besaikis alkoholio vartojimas buvo ir vis dar yra didžiulė Lietuvos problema, kuri ėmė mažėti. Šiandien mes matome mažėjančius alkoholio pardavimus, tačiau dėl pakeltų akcizų valstybės pajamos nemažėjo“, – teigė premjeras.
Taip pat S. Skvernelis išskyrė Lietuvos gynybinių pajėgumų striprinimą, valstybinių įmonių pertvarką, bei užsienio politiką, kurioje po ilgo laiko matome gerėjančius Lietuvos santykius su tokiomis strateginėmis partnerėmis, kaip Lenkija.
Nepaisant ženkliai didėjusių išlaidų socialinėms reikmėms, Lietuva pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios šalies istorijoje turėjo nedeficitinį biudžetą. „Tai rodo, kad mūsų finansinė politika subalansuota ir tinkamai ruošiamės galimiems ateities iššūkiams“, – sake ministras pirmininkas.
Premjeras teigė, jog Vyriausybė tikrai nemažins apsukų ir toliau sieks įvykdyti duotus pažadus didinti Lietuvos gyventojų pajamas, gerinti viešųjų paslaugų kokybę, rūpintis visuomenės gerove. Jau kitą savaitę visuomenei bus pranešta mokestinės sistemos reformą, kurios tikslas mažinti darbo jėgos apmokestinimą, numatyti pokyčiai pensijų kaupimo, švietimo, sveikatos apsaugos sistemose, papildomai bus skatinamos inovacijos.