Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas, dar prieš kelis mėnesius raginęs tautiečius „laikytis europietiškų vertybių“, pagaliau tapti „civilizuota, normalia multikultūrine šalimi“, susitaikyti su masine imigracija ir pageidavęs per 5–7 metus atsivežti 50 000 už grašius dirbsiančių vergų, po susidūrimo su realybe (migrantai aplenkia Lietuvą iš tolo, visuomenė masinės imigracijos propaganda netiki, o Europos Sąjungai nepavyksta įgyvendinti priverstinės imigracijos kvotų plano), nusprendė šiek tiek pakeisti savo „šviečiamąjį“ diskursą.
Ponas R. Dargis jau nebekalba apie „europietiškas vertybes“ ir multikultūralizmo žavesį, nebenurodo ir skaičiaus vergų, kurį pageidautų atsigabenti. Dabar jo pasisakymo akcentas – šalies demografinės problemos ir tautiečių menkas nusimanymas apie šias problemas. Anot pono R. Dargio, „Jau po 10 metų Lietuvos laukiantys rimti demografiniai iššūkiai verčia ne neigti problemas, o nedelsiant ieškoti būdų joms spręsti.“
Kas gi su tuo nesutiks? Iš esmės teisingai pramoninkų konfederacijos prezidentas nupiešia šios problemos detales, pažerdamas ir keletą iškalbingų skaičių. Tačiau sprendimą mato vienintelį – imigraciją, t.y. ir vėl tą patį vergų atsivežimą. Charakteringa, kad šį kartą R. Dargis atsargiai parenka pavyzdį. Šį kartą tai jau ne multikultūrinės Vakarų valstybės, o Lenkija, įsileidusi karo pabėgėlius iš Ukrainos.
Tenka pripažinti, kad R. Dargis Lenkijos patirtį pasitelkia labai vienpusiškai. Ši šalis savo problemas sprendžia ne vien imigracijos būdu. Lenkija taip pat vykdo visiškai kitokią socialinę politiką. Štai, pavyzdžiui, pagrindinius maisto produktus apmokestina lengvatiniais tarifais ir jie Lenkijoje kur kas pigesni negu Lietuvoje – būtent todėl lietuviai kasdien tūkstančiais vyksta į Lenkiją apsipirkti.
Be to, Lenkijoje netrukus ims veikti įstatymas, pagal kurį už antrą ir kitus vaikus tėvams bus mokama 500 zlotų kasmėnesinė išmoka. Kodėl gi demografinėms problemoms spręsti neperėmus būtent šito Lenkijos patyrimo? Atsakyti labai paprasta. Stambusis verslas, kuriam atstovauja R. Dargis, yra labai suinteresuotas dabartinė regresine mokesčių politika, kada samdomą darbą dirbantys asmenys sumoka proporcingai žymiai didesnę pajamų dalį negu verslininkai, kurie pajamas gauna iš kapitalo. Kas be ko, toks verslas kur kas labiau suinteresuotas nususinta socialine politika, nei mokesčių politikos permainomis. Tai, kad ši ekonominė ir socialinė politika jau nustekeno ir toliau siaubia šalį, nei R. Dargiui, nei jo atstovaujamam stambiajam verslui nė motais – jie juk turi sprendimą, kurio keisti neketina: atsivežti vergų, o visuomenę „apšviesti“.
