Premjeras Saulius Skvernelis ir vėl sublizgėjo. Sulaukęs akademinės bendruomenės priekaištų ir net pasvarstymų, kad gal vis dėlto reikėtų vieną kartą imti ir sustreikuoti dėl kažkelintą kartą netesimų pažadų, kad kitų metų biudžete tai jau tikrai tikrai bus rasta lėšų ir mokslininkų bei dėstytojų atlyginimams, praėjusį trečiadienį pasibaigus Vyriausybės posėdžiui Saulius Skvernelis ėmė ir atsivėrė:
„Mes paklauskime akademinės bendruomenės, kiek per tuos trejus metus įvyko pokyčių aukštajam moksle, kalbant apie universitetų augimą, apie programų optimizavimą, apie mokslinio potencialo didinimą. Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje, kaip mūsų baigusius mokslus studentus graibsto verslo organizacijos, ar kodėl jos dar turi ruošti kursus – savo mokymo centrus turi turėti“…
Neilgai trukęs istorikas dr. Tomas Baranauskas kreipėsi į vis dar gyvus, tik niekaip „komercializuotis mūsų pramonėje“ nesusiprantančius humanitarus: Nagi, istorikai, filologai, muzikologai, sociologai visokie, ką davėt pramonei? Kiek davėt pramonei, tiek ir Skvernelis jums duos!.
Daugelį jų ištiko déjà vu ar entendu jausmas: Skvernelis ne pirmasis, pasišovęs atseikėti akademinei bendruomenei pagal jos nuopelnus liaudies ūkiui (ČIA):
Kad būna ir kitaip, galima įsitikinti ČIA.