Tadas Langaitis – vienas iš TS-LKD partijos ir frakcijos Seime atsinaujinimą simbolizuojančių veidų, neseniai mėgęs glianciniuose leidiniuose pozuoti mūvėdamas baltas pirštines ir taip neva kovoti bei kitus įkvėpti kovai su korupcija, po pirmalaikių Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų savo veidkanygės paskyroje kone rauda nesuprasdamas: kur prašapo Didžiosios Britanijos konservatorių didybė.
O juk galėjo didysis brolis iš Didžiosios Briatnijos pasimokyti iš mažojo… Štai Lietuvos –, prognozuojamos, stabilios, investuotojams malonios šalies – konservatoriai tokių klaidų jau seniai nedaro – tautos, kartą balsavusios už komunistus, daugiau nebeklausia, jei ir leidžia surengti kokį referendumą, tai tik tokį ir tik tada, kuris būtinai neįvyks, bet gal leis laimėti kokioms dviem vietom daugiau… Galėtų didysis brolis pasimokyti, ir kaip susirasti įkvepiantį lyderį, o partiją su demokratiniais įstatais paversti monarchine, ir kaip tuščiai nežadėti, o pasižadėjus ištesėti…
Žodžiu, vargas tau, Britanija – jei ne konservatoriai, būtum tu prognozuojama, stabili, investuotojų negąsdinanti šalis…
Per mažiau nei metus Britanija iš stabilios karalystės, kurios pažangi ekonomika augo, kuri turėjo svarų balsą tarptautinėje politikoje, kurios sostinė buvo pasaulio finansų ir daugelio technologijų centras, virto neprognozuojama, nestabilia, investuotojus gąsdinančia šalimi. Šalimi, kurios didelė dalis rinkėjų balsą atiduoda komunistuojančiam, prieš laisvą prekybą ir NATO pasisakančiam žilabarzdžiui.
Taip, Brexit buvo visos šios politinės krizės atskaitos taškas. Davido Camerono 2015 metų rinkiminis pažadas surengti referendumą dėl Britanijos ateities Europos Sąjungoje buvo pirmoji ir didžiausioji domino kaladėlė dabartinėje Britanijos politikoje.
Tiek David Cameron prieš gerus metus, tiek Theresa May paskutinius keletą mėnesių per daug pasitikėjo savo jėgomis ir neapskaičiavo papildomų kintamųjų, dėl kurių kito rinkėjų pasirinkimai. Ką jau kalbėti apie neįkvepiančią ir nekūrybingą („Strong and stable leadership“) Torių rinkimų kampaniją.
Šiandien Theresa May kabinetas aklavietėje: minus 12 vietų parlamente ir prarasta dauguma; buvę sąjungininkai Libdemai nenori jungtis į koaliciją dėl jos propaguojamo „Hard Brexit“; vieningos ir konsoliduotos Londono pozicijos dėl Brexit nebuvimas apsunkina derybines pozicijas Briuselyje.
Rezultatas: šalies valiutos – svaro – vertė krenta, investuotojų nepasitikėjimas šalimi auga dar sparčiau.
Šiandien tai turi būti aiški pamoka mums, politikams, jog pažadus rinkėjams turime dalinti atsakingai ir apgalvotai. Kartu turime nenuvertinti politinių oponentų, į juos žiūrėti su pagarba bei stengtis rinkėjus įtikinti ne tuščiais pažadais, o racionaliais sprendimais.