Dėl išaugusio nužudymų skaičiaus kaltinamas didėjantis migrantų gaujų aktyvumas.
Stokholmo vyriausybė pirmadienį pranešė, kad šaunamaisiais ginklais įvykdytų žmogžudysčių skaičius Švedijoje šiemet buvo rekordiškai aukštas.
„Mirtinų šūvių skaičius padidėjo ir šiemet pasiekė naują kruviną viršūnę,“ – kalbėjo Teisingumo ministras Gunaras Striomeris (Gunnar Strömmer). Pasak ministro, iki šiol 2022 metais šaunamaisiais ginklais jau buvo nužudyta 60 žmonių.
Šis skaičius jau viršijo ankstesnįjį, pernykštį rekordą, lygų 48. Tuomet Reuters pranešė, kad visoje Švedijoje yra 61 zonos „kuriose gyvena didelė dalis imigrantų, jos policijos įvardintos kaip rizikos zonos dėl augančio gaujų smurto.
Vengrijos laikraščio Magyar Hirlap tvirtinimu, tarp kitų regiono šalių Norvegijoje šaunamaisiais ginklais buvo įvykdyti keturi nužudymai, Danijoje – keturi, o Suomijoje – du.
Daugiausia ginkluoto smurto priskiriama didelei Švedijos migrantų populiacijai. 2020 metais Nacionalinės policijos viršininko pavaduotojas Matsas Liofvingas (Mats Löfving), kuris vėliau buvo paskirtas dirbti Specialiuosiuose prokuratūros rūmuose, sakė, kad Švedijoje veikia 40 migrantų klanų, ir jie atsakingi už didelę dalį šalyje vykdomo smurto.
„Šie klanai atvyko į Švediją tik organizuoti nusikaltimų. Jie dirba kurdami galią, jie turi dideles galimybes smurtauti ir jie nori daryti pinigus. Ir jie tai vykdo per nusikaltimus, susijusius su narkotikais, smurtinius nusikaltimus ir turto prievartavimą,“ – sakė Liofvingas, pristatomas Švedijos televizijoje.
Be to, vyriausybės duomenys rodo, kad beveik 5000 gaujų narių Švedijoje yra arba pirmos, arba antros kartos imigrantai.
Striomeris sakė, kad šie nužudymai tėra aisbergo viršūnė, nes smurtas persmelkia dalį visuomenės, o organizuotas nusikalstamumas taip pat yra ženklus.
Remiantis Švedijos Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos duomenimis, pernai Švedijoje buvo nušauti 45 žmonės. Palyginimui, 2012 metais nušautųjų buvo 17. Teisingumo ministras sakė, kad vyriausybė kuria specialų padalinį ministerijoje, kuris koordinuos kovą su organizuotu nusikalstamumu.
„Jokia padori visuomenė negali sutikti, kad kas savaitę kas nors nušaunamas vidury gatvės,“ – pabrėžė Striomeris.
Švedija jau senokai pakliūva į tarptautinių laikraščių pirmuosius puslapius dėl savo transformacijos iš vienos taikiausių visuomenių į tai, ką Vokietijos laikraštis Bild pavadino „labiausiai pavojinga šalimi Europoje.“
„Europos Sąjungoje mirtino smurto aukomis tampa vidutiniškai 8 žmonės iš milijono. Švedijoje 2020 metais šis skaičius buvo 12 milijonui gyventojų. Jei kalbame apie šaunamuosius ginklus, tai skirtumas tarp Europos ir Švedijos dar didesnis. ES nuo šautinių žaizdų miršta vidutiniškai 1,6 žmogaus milijonui gyventojų, o Švedijoje šis skaičius yra 4 žmonės, t. y. beveik trigubai didesnis,“ – rašė Bild 2021 metais.
Ankstesnioji Švedijos vyriausybė, vadovaujama Socialdemokratų, reikšmingai sustiprino policiją ir padidino bausmes už nusikaltimus, įvykdytus šaunamaisiais ginklais, bet jai nepasisekė pažaboti nusikalstamų organizacijų ekspansijos.
Dešiniojo sparno partijų koalicija, laimėjusi daugumą rugsėjo 11 dienos parlamento rinkimuose, pažadėjo griežtesnę kovą su nusikalstamumu. Ji numato kurti zonas, kur įtariamieji galės būti suimami ir kur bus atliekamas tyrimas, o taip pat padvigubinti bausmes už teisės pažeidimus, susijusius su nusikalstamomis organizacijomis bei išplėsti valdžios įgaliojimus sulaikant nusikaltėlius.
Šaltinis: Remix News