Šios kadencijos LR Seimas jau antrą kartą koreguoja Bendrijų įstatymą. Po kiekvieno patobulinimo daugiabučių bendrijoms rekomenduojama taisyti įstatus. Jei už įstatymdavystę Seimo nariai bei jų padėjėjai gauna solidžias algas iš mūsų visų kišenės, tai pagal jų sumąstytus norminius aktus turintys gyventi rinkėjai paprastai moka patys ir brangiai.
Tiesos.lt talkininkas Vladas Vaitiekaitis teiraujasi Šiaulių miesto kelių daugiabučių namų bendrijų pirmininkės Nijolės Malakauskienės, kokių problemų turi bendrijos, kuomet nuolat tobulinami jų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Vladas Vaitiekaitis: Kiek kainuoja perregistruoti įstatus po kiekvieno LR Bendrijų įstatymo patobulinimo?
Nijolė Malakauskienė: Notaro ir Registrų centro paslaugos brangios. Kiekvienas toks Seimo narių papataikavimas rinkėjams bendrijai kainuoja iki 200 eurų. Be to, tvarkingai, pagal įstatymus dirbantys bendrijų pirmininkai pašiepiami, kad operatyviai perregistruoja įstatus ir išlaidauja.
Vl.V.: Paaiškinkite, kokius pasiūlymus teikia Seimo narys Linas Balsys, kad IR vėl koreguojamas Bendrijų įstatymas?
N.M.: Parlamentaras teigia, JOG bando sutramdyti nesąžiningus bendrijų pirmininkus. [seimo nario Lino Balsio pranešimas pridedamas].
O aš manau, kad svarbiausieji nedorų pirmininkų tramdytojai yra daugiabučio gyventojai, t.y. bendrasavininkiai. Aktyvūs žmonės bet kada gali savo name padaryti tvarką. Tačiau tenka apgailestauti, kad gyventojai neina į susirinkimus, nesidomi , kur leidžiami jų mokami mokesčiai. Žodžiu, patys muša, patys rėkia – leidžia pirmininkams savivaliauti, o po to bėga skųstis seimo nariams.
Manau, kad L.Balsio pasiūlymai – elementarus populizmas artėjančių rinkimų proga. Geriau jau primintų daugiabučių bendrasavininkiams jų pareigas. Kur jie tas iki begalybės plečiamas teises dės, jei pirmuosiuose bendrijų susirinkimuose amžinai nėra kvorumo, o susirinkus į antrąjį sprendžia mažuma – kiek ateina konkretaus namo gyventojų, tiek ir gana. Ir niekas nė nesusimąsto, kad galbūt uoliausi bendrijų susirinkimų lankytojai yra pirmininkų šalininkai.
Vl.V.: Ar turite pasiūlymų Seimo nariams ?
N.M.: Taip. Gal užtektų kokį norminį aktą tik kartą per kadenciją patobulinti? Jei koreguojama dažniau, tai tegul skiria ir lėšų įstatų keitimui finansuoti. Be to, jau metas Bendrijų įstatyme fiksuoti konkrečias bendrijos narių pareigas bei sankcijas už jų nevykdymą. Ir dar kartą pakartosiu – niekur nebus tvarkos: nei bendrijose, nei darbo kolektyvuose, nei valstybėje, kol žmonės bus neaktyvūs, kol nepabudinome savyje reiklaus piliečio.
Vl.V.: Dėkoju už pokalbį.
Seimo nario L. Balsio pranešimas: „Nesąžiningi gyvenamųjų namų pirmininkai bus sutramdyti, o gyventojų teisės – apgintos“
2015 m. birželio 4 d. d. pranešimas VIR
Šiandien Seime po pateikimo bendru sutarimu buvo pritarta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisoms. Svarstymas ir balsavimas dėl jų priėmimo planuojamas Seimo rudens sesijoje. Naujosios pataisos pažabos nesąžiningus daugiabučių bendrijų pirmininkus.
„Dėl įstatymų spragų pasitaiko nemažai bendrijų pirmininkų, kurie užima šias pareigas po 20 ir daugiau metų niekada neperrinkti ir nesušaukę susirinkimų, pasinaudoję įstatymų leidžiama galimybe eiti pareigas laikinai. Kai kurie jų tampa savotiškais „feodalais“, bylinėjasi su bendrijos nariais už pačių bendrijos narių pinigus, piktnaudžiauja savo padėtimi, neteikia gyventojams jiems rūpimos informacijos apie bendrijos veiklą ir finansus“, – teigė įstatymą pateikęs Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.
Pasak L. Balsio, šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra aiškiai ir vienaprasmiškai apibrėžtos bendrijos pirmininkų teisės ir pareigos, o jų parengti įstatai dažnai tampa viršesni už įstatymus ir atveria kelią savivalei.
„Šis įstatymo projektas buvo parengtas remiantis bendrijų gyventojų pasiūlymais ir skundais dėl jų gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkų savivalės. Nors dabartinis įstatymas neleidžia iš bendrijų per prievartą pašalinti jos narių, tačiau kai kurie pirmininkai šį įstatymą apeina ir, nurodę savo bendrijos įstatuose išlygas, gali suspenduoti narystę bendrijoje. Naujoje įstatymo redakcijoje būtų draudžiama be narių sutikimo juos pašalinti iš bendrijos ar sustabdyti jų narystę, kad būtų priimami pirmininkui palankesni sprendimai“, – sakė L. Balsys.
Pataisomis taip pat įteisinama nuostata, kad bendrijos pirmininkas dirbtų pagal terminuotą sutartį, o pasibaigus kadencijai, iškart netektų algos, jei nesušauktų visuotinio susirinkimo ir nebūtų perrinktas.
Seimo nario teigimu, jis dažnai sulaukia gyventojų skundų dėl neskaidriai vykstančių sprendimų visai bendrijai aktualiais klausimais, dažnai su jais gyventojai nėra supažindinami.
„Kai kurie bendrijų pirmininkai sprendimą visiems gyventojams svarbiais klausimais, tokiais kaip, pavyzdžiui, daugiabučio namo stogo remontas, lifto keitimas, bendrų patalpų remontas, priima apklausos būdu. Tokios apklausos ne visada būna skaidrios, pirmininkas gali manipuliuoti klausimo formuluote, formuoti žmogaus nuomonę sau palankia linkme. Nauju įstatymo projektu siekiama, kad sprendimai dėl svarbiausių reikalų, tokių, kaip bendrijos įstatų keitimo, dėl pirmininko ir valdybos narių rinkimo ir atšaukimo iš pareigų bei bendrijos reorganizavimo ir panaikinimo būtų priimamai tik susirinkimų metu. Visi priimti sprendimai taip pat turi būti skelbiami viešai, kad su jais susipažintų ir sprendimo priėmime nedalyvavę gyventojai“, – teigė L. Balsys.
Įstatymo projekte nurodytas ir draudimas pirmininkams naudoti bendrijos lėšas savo teisinių ginčų išlaidoms padengti. Taip siekiama pažaboti pirmininkus, kurie samdosi teisininkus ginti ne bendrijos, bet asmeninius interesus, o teisiniai ginčai visiškai nėra susiję su bendrijos reikalais.
Tam, kad pirmininkai būtų suinteresuoti aktyviau spręsti bendrijos klausimus ir atstovauti jos nariams, siūloma pirmininko kadencijos laiką sutrumpinti iki dviejų metų, o naujo pirmininko kandidatūrą patvirtinti per 3 mėnesius vietoje esamų 12 mėnesių. Šios pataisos leistų išvengti atvejų, kai dėl kitų kandidatų balsavimo rezultatų apskundimo užsitęsia pirmininko patvirtinimas, o neperrinktam pirmininkui teisminių ginčių metu dar visus metus gali būti mokamas atlyginimas, nors jis jau nebevykdo savo pareigų.
Linai Balsy, visų pirma apgink butų savininkus nuo Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus energijos išmonės pakeisti karšto vandens skaitiklius nuotoliniais , veikiančiais elektomagnetinių bangų pagalba ir be abejonės žalingus žmogaus sveikatai ir nuo kasmėnesinio taip vadinamo eksploatacinio mokesčio,- jei ištikrųjų nori padaryti gero žmonėms.
Dėl vieno ar dviejų nesąžiningų bendrijų pirmininkų po keletą kartų per kadenciją koreguoti Bendrijų įstatymą ir po kiekvieno patobulinimo daugiabučių bendrijoms taisyti įstatus yra dar nesąžiningiau, tokius dalykus seimo narys turi labai gerai suprasti ir ne užsiėminėti savireklama prieš artėjančius rinkimus. Manau bendrijos įstatai yra bendrijos vidaus reikalas, o ne seimo nario, ne seimo, ne vyriausybės ir ne prezidento (-ės). Bendrija renka pirmininką, bendrija ir panaikina nesąžiningo pirmininko įgaliojimus bez vychodnogo posobija ir išrenka naują. Nu tu čia Balsy sumislyjai pats ar pakuždėjo tas nesąžiningas bendrijos pirmininkas, kad neperrinktam pirmininkui teisminių ginčių metu dar visus metus gali būti mokamas atlyginimas, nors jis jau nebevykdo savo pareigų. Jeigu pirmininkas neperrinktas reiškia jis nevykdė bendrijai pareigų, o algą (mokestį) ėmė kaip sąžiningai… Skaityti daugiau »
Ponia DNSB pirmininke, jei jums netinka įstatymo pataisa, tai pasilikite prie seno patvirtinto varianto. Kai atsiras Tamstai tinkamas pasiūlymas pataisysite viską iš karto.
Prie seno varianto negalima pasilikti, nes savivaldybė pagal Įstatymo 20 str. vykdo tikrinimus ir įpareigoja įstatus keisti pagal galiojantį įstatymą. Todėl kiekvienas įstatymo keitimas bendrijoms kainuoja nemažus pinigus.
Va, per tokius narius ir atsiranda savivalė. Vadovaujantis naujomis Taisyklėmis pirmininkus tikrina savivaldybių klerkai. O jiems nėra ,,palauk,, žodžio. Neturi galiojančių įstatų – bauda. Ir bendrai visi tie Bendrijų įstatymų darkymai, bendrijų narių bukumas veda į bendrijų išardymus ir administratorių vergovėn. Sėkmės, vergai.
pasiulymai. Ne veltui esami pirmininkai piestu stojasi. Noretu iki smerties pavadovauti.
Kokie geri ir logiški pasiūlymai ? Gyventojai neateina į susirinkimus, todėl pirmininkai pirmininkauja 20 metų. Jokių įstatymų pataisų nereikia toms aktyvioms bendrijoms, kurios pačios tvarkosi namo viduje. Sakykite, kas atsitiks namui, kai po dviejų metų kadencijos, pirmininkas bus atleistas, o naujas – neišrinktas dėl bendrijos narių pasyvumo? Savivaldybė namą perduos administruojančiai įmonei. Kokiai „Rubikon sevis” ar pan. Štai ko siekiama tokiomis „logiškomis” įstatymo pataisomis. Todėl Malakauskienė visiškai teisi teigdama, kol nebus aktyvūs piliečiai, tol betvarkė bujos ir bendrijose, ir bendruomenėse, ir valstybėje.
Tik dėl perdavimo namo administruojančiai įmonei, manau, nereikia bijoti. Žinoma, kaip Vilniui ar Kaunui kur yra prisisteigusių visokių kontorų lupikautojų tai gal ir blogiau, bet kiek man žinomą administratorių galima pasirinkti taip kaip ir bendrijos pirmininką.
Balsys yra nevykėlis, nuo realybės atitolęs veikėjas. Ir apskritai kuo toliau, tuo labiau Lietuva užknisa. Ar žinote kad DNSB įstaymas buvo keistas N kartų: ir prie Brazausko ir prie Adamkaus, net Pakso laikais suspėjo. Koks valstybės reikalas kaip žmonės savo vidaus bendruomenėje tvarkosi? Ir dar mums aiškina: burkites į bendrijas, burkites, būkite savarankiški, valstybė visais nepasirūpins ir tuo pačiu metu ta pati valstybė kiša pagalius į ratus.
Ponai, pirmininką ar administratorių pasirenka gyventojai susirinkime. Jei šie neina į bendrijų susirinkimus, antrą kartą nė ketvirtis narių nesusirenka, savivaldybė, kurioje namas yra, savo nuožiūra skiria administratorių. Seniai įstatymu reikėjo įteisinti bendrijos narių prievolę dalyvauti susirinkimuose, o į juose nesilankančiųjų skundus nekreipti dėmesio. Kuo gali pasiskųsti žmogus, jei į bendrijose kartą ar du metuose vykstančius susirinkimus neateina. Nesilankantieji neturi informacijos apie situaciją name, o įvairios nuogirdos ar pletkai, sugulantis į raštus seimo nariams, tėra asmeninės besiskundžiančiųjų ambicijos.
Kodėl nė vienas toks taisytojas neįvardija Įstatyme ką bendrijos pirmininkui daryti, kuomet į pakartotinį susirinkimą neateina ketvirtadalis narių? O tokios situacijos gana dažnos, nes žmonės visiškai abejingi savo namui, dažnas galvoja, kad jis privalo rūpintis tik savo butu.
Nei minėtas Seimo narys, nei ši ponia daugiabučio bendrijos pirmininkė, kaip ir dauguma daugiabučių namų bendrasavininkų atitrūkę nuo realybės, nebesigaudo sąvokose, o bandantys ieškoti tiesos kai kurie daugiabučių bendrasavininkiai – nutildyti kai kurių teisininkų ,,dėka”, bet tikėtina, kad Lietuvoje yra teisingų, principingų teisėjų, prokurorų, kitų tarnybų. Taip pat tikime ir pasitikime Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, profesionalia prezidentūra.
kur dingo žaliasis Balsys su žaliuoju Vaišvila ir kitais žaliais apsimetėliais? Ko nemitinguoja prie Rusijos ambasados?
Šiandien Svoboda televizija parodė kaip Kaliningradas katastrofiškai teršia upelius pliaupiančius nešvarumus į Marias, į Baltijos jūrą. Europos sąjunga su Švedija paskyrė Kaliningradui nemažai lėšų valymo įrengimams, bet visos lėšos buvo išvogtos.
Kodėl nedetalizuojamos dnsb nario pareigos?
1 dalyvauti susirinkime
2 deklaruoti pakeistų šildymo prietaisų duomenis
3 deklaruoti skaitiklių duomenis
4 deklaruoti realiai bute gyvenančių žmonių skaičių
5 vykdyti susirinkimo nutarimus
Ar pataisos padės dirbti sąžiningiems bendrijų pirmininkams?