Šios kadencijos LR Seimas jau antrą kartą koreguoja Bendrijų įstatymą. Po kiekvieno patobulinimo daugiabučių bendrijoms rekomenduojama taisyti įstatus. Jei už įstatymdavystę Seimo nariai bei jų padėjėjai gauna solidžias algas iš mūsų visų kišenės, tai pagal jų sumąstytus norminius aktus turintys gyventi rinkėjai paprastai moka patys ir brangiai.
Tiesos.lt talkininkas Vladas Vaitiekaitis teiraujasi Šiaulių miesto kelių daugiabučių namų bendrijų pirmininkės Nijolės Malakauskienės, kokių problemų turi bendrijos, kuomet nuolat tobulinami jų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Vladas Vaitiekaitis: Kiek kainuoja perregistruoti įstatus po kiekvieno LR Bendrijų įstatymo patobulinimo?
Nijolė Malakauskienė: Notaro ir Registrų centro paslaugos brangios. Kiekvienas toks Seimo narių papataikavimas rinkėjams bendrijai kainuoja iki 200 eurų. Be to, tvarkingai, pagal įstatymus dirbantys bendrijų pirmininkai pašiepiami, kad operatyviai perregistruoja įstatus ir išlaidauja.
Vl.V.: Paaiškinkite, kokius pasiūlymus teikia Seimo narys Linas Balsys, kad IR vėl koreguojamas Bendrijų įstatymas?
N.M.: Parlamentaras teigia, JOG bando sutramdyti nesąžiningus bendrijų pirmininkus. [seimo nario Lino Balsio pranešimas pridedamas].
O aš manau, kad svarbiausieji nedorų pirmininkų tramdytojai yra daugiabučio gyventojai, t.y. bendrasavininkiai. Aktyvūs žmonės bet kada gali savo name padaryti tvarką. Tačiau tenka apgailestauti, kad gyventojai neina į susirinkimus, nesidomi , kur leidžiami jų mokami mokesčiai. Žodžiu, patys muša, patys rėkia – leidžia pirmininkams savivaliauti, o po to bėga skųstis seimo nariams.
Manau, kad L.Balsio pasiūlymai – elementarus populizmas artėjančių rinkimų proga. Geriau jau primintų daugiabučių bendrasavininkiams jų pareigas. Kur jie tas iki begalybės plečiamas teises dės, jei pirmuosiuose bendrijų susirinkimuose amžinai nėra kvorumo, o susirinkus į antrąjį sprendžia mažuma – kiek ateina konkretaus namo gyventojų, tiek ir gana. Ir niekas nė nesusimąsto, kad galbūt uoliausi bendrijų susirinkimų lankytojai yra pirmininkų šalininkai.
Vl.V.: Ar turite pasiūlymų Seimo nariams ?
N.M.: Taip. Gal užtektų kokį norminį aktą tik kartą per kadenciją patobulinti? Jei koreguojama dažniau, tai tegul skiria ir lėšų įstatų keitimui finansuoti. Be to, jau metas Bendrijų įstatyme fiksuoti konkrečias bendrijos narių pareigas bei sankcijas už jų nevykdymą. Ir dar kartą pakartosiu – niekur nebus tvarkos: nei bendrijose, nei darbo kolektyvuose, nei valstybėje, kol žmonės bus neaktyvūs, kol nepabudinome savyje reiklaus piliečio.
Vl.V.: Dėkoju už pokalbį.
Seimo nario L. Balsio pranešimas: „Nesąžiningi gyvenamųjų namų pirmininkai bus sutramdyti, o gyventojų teisės – apgintos“
2015 m. birželio 4 d. d. pranešimas VIR
Šiandien Seime po pateikimo bendru sutarimu buvo pritarta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisoms. Svarstymas ir balsavimas dėl jų priėmimo planuojamas Seimo rudens sesijoje. Naujosios pataisos pažabos nesąžiningus daugiabučių bendrijų pirmininkus.
„Dėl įstatymų spragų pasitaiko nemažai bendrijų pirmininkų, kurie užima šias pareigas po 20 ir daugiau metų niekada neperrinkti ir nesušaukę susirinkimų, pasinaudoję įstatymų leidžiama galimybe eiti pareigas laikinai. Kai kurie jų tampa savotiškais „feodalais“, bylinėjasi su bendrijos nariais už pačių bendrijos narių pinigus, piktnaudžiauja savo padėtimi, neteikia gyventojams jiems rūpimos informacijos apie bendrijos veiklą ir finansus“, – teigė įstatymą pateikęs Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.
Pasak L. Balsio, šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra aiškiai ir vienaprasmiškai apibrėžtos bendrijos pirmininkų teisės ir pareigos, o jų parengti įstatai dažnai tampa viršesni už įstatymus ir atveria kelią savivalei.
„Šis įstatymo projektas buvo parengtas remiantis bendrijų gyventojų pasiūlymais ir skundais dėl jų gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkų savivalės. Nors dabartinis įstatymas neleidžia iš bendrijų per prievartą pašalinti jos narių, tačiau kai kurie pirmininkai šį įstatymą apeina ir, nurodę savo bendrijos įstatuose išlygas, gali suspenduoti narystę bendrijoje. Naujoje įstatymo redakcijoje būtų draudžiama be narių sutikimo juos pašalinti iš bendrijos ar sustabdyti jų narystę, kad būtų priimami pirmininkui palankesni sprendimai“, – sakė L. Balsys.
Pataisomis taip pat įteisinama nuostata, kad bendrijos pirmininkas dirbtų pagal terminuotą sutartį, o pasibaigus kadencijai, iškart netektų algos, jei nesušauktų visuotinio susirinkimo ir nebūtų perrinktas.
Seimo nario teigimu, jis dažnai sulaukia gyventojų skundų dėl neskaidriai vykstančių sprendimų visai bendrijai aktualiais klausimais, dažnai su jais gyventojai nėra supažindinami.
„Kai kurie bendrijų pirmininkai sprendimą visiems gyventojams svarbiais klausimais, tokiais kaip, pavyzdžiui, daugiabučio namo stogo remontas, lifto keitimas, bendrų patalpų remontas, priima apklausos būdu. Tokios apklausos ne visada būna skaidrios, pirmininkas gali manipuliuoti klausimo formuluote, formuoti žmogaus nuomonę sau palankia linkme. Nauju įstatymo projektu siekiama, kad sprendimai dėl svarbiausių reikalų, tokių, kaip bendrijos įstatų keitimo, dėl pirmininko ir valdybos narių rinkimo ir atšaukimo iš pareigų bei bendrijos reorganizavimo ir panaikinimo būtų priimamai tik susirinkimų metu. Visi priimti sprendimai taip pat turi būti skelbiami viešai, kad su jais susipažintų ir sprendimo priėmime nedalyvavę gyventojai“, – teigė L. Balsys.
Įstatymo projekte nurodytas ir draudimas pirmininkams naudoti bendrijos lėšas savo teisinių ginčų išlaidoms padengti. Taip siekiama pažaboti pirmininkus, kurie samdosi teisininkus ginti ne bendrijos, bet asmeninius interesus, o teisiniai ginčai visiškai nėra susiję su bendrijos reikalais.
Tam, kad pirmininkai būtų suinteresuoti aktyviau spręsti bendrijos klausimus ir atstovauti jos nariams, siūloma pirmininko kadencijos laiką sutrumpinti iki dviejų metų, o naujo pirmininko kandidatūrą patvirtinti per 3 mėnesius vietoje esamų 12 mėnesių. Šios pataisos leistų išvengti atvejų, kai dėl kitų kandidatų balsavimo rezultatų apskundimo užsitęsia pirmininko patvirtinimas, o neperrinktam pirmininkui teisminių ginčių metu dar visus metus gali būti mokamas atlyginimas, nors jis jau nebevykdo savo pareigų.