Bernardinai.lt
„The Spectator“ apžvalgininkė Olenka Hamilton nėra linkusi dramatizuoti dabartinės Lenkijos politinės krizės ir, vesdama paraleles su Viktoro Orbano Vengrija, mano, kad Europos Sąjungos šalių reakcija į „Teisės ir Teisingumo“ valdymą Lenkijoje tėra veiksmų Vengrijoje atkartojimas, nulemtas euroskeptcizmo baimės.
Kai kuri nors Europos Sąjungos šalis išrenka euroskeptišką ar nacionalistinę vyriausybę, Europos Parlamentas visuomet ragina ištirti padėtį šalyje. Kai 2010 metais Vengrijos premjeru tapo V. Orbanas, Europos Parlamentas surengė diskusiją apie „padėtį Vengrijoje“. V. Orbano „Fidesz“ yra konservatyvi ir nacionalinį suverenitetą ginanti jėga. Premjeras buvo patvirtintas demokratiškai – dviejų trečdalių parlamento narių dauguma. Tikėtasi, kad jis reformuos korumpuotas ir stagnuojančias institucijas. Kai jis ėmė veikti, Europos Parlamentas V. Orbaną apkaltino bandymais kurti diktatūrą – teisėsaugoje dirbančius oponentus keičiant šalininkais. Rezoliucija kaltino Vengriją sistemingai pažeidinėjant teisės viršenybės principą.
Vengrija tokių rezoliucijų prisiprašo. Jos nacionalistinė politika kelią grėsmę ES integracijai. Pavyzdžiui, atsakydamas į pasiūlymus pasidalinti migrantų kvotas, V. Orbanas teigė, kad: „[Vengrijos] problema yra tai, kad [Europos teismai] mato pasaulį kitaip. Jie atstovauja tai Europos daliai, kur gyvenimas peržengia tautinės valstybės ribas, o mes esame žemiau, nes gyvename tautinėse valstybėse.“
V. Orbanas taip pat nusistatęs prieš pabėgėlius, kurie keliauja per jo šalį. Jis buvo apkaltintas neapykanta dėl to, jog teigė, kad norėtų išlaikyti „Vengriją vengrams“ ir „Europą europiečiams“. Aišku, atsinaujino ir diskusijos apie padėtį šalyje. „Padėtis Vengrijoje“ tikrai pablogėjo: „Dabartinės Vyriausybės iniciatyvos, ypač per pastaruosius dvylika mėnesių reikšmingai ir sistemingai pažeidinėjo teisės viršenybės principą – spaudos laisvės ir pliuralizmo, kovos su netolerancija ir diskriminacija, imigrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių, susirinkimų ir asociacijų laisvės, švietimo ir akademinių tyrimų laisvės, lygų religijų ir įsitikinimų traktavimo, suvaržymų ir kliūčių pilietinės visuomenės organizacijų veiklai, žmonių, priklausančių mažumoms, teisių varžymo, įskaitant romus ir LGBTI bendruomenę, teismų nepriklausomybės ir daug nerimą keliančių įtarimų dėl korupcijos, interesų konfliktų ir teisės viršenybės pažeidimų.“
Griežta pasienio kontrolė ir atsisakymas dalyvauti ES Prieglobsčio politikoje lėmė tai, kad Europos Parlamentas „inicijavo nuodugnų demokratijos padėties Vengrijoje stebėjimą“.
Europa dabar turi naują „padėtį“ – Lenkiją. Europos Parlamentas rengia diskusiją apie „padėtį Lenkijoje“. Naujai išrinkta „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partija blokavo penkių Konstitucinio Tribunolo teisėjų skyrimą. Tribunolas – galingas organas, nustatantis įstatymų atitikimą Konstitucijai. Kaltinimai panašūs kaip V. Orbanui – teisėjai atleidžiami ir pakeičiami savais. Tačiau kaltinimai nepagrįsti, nes PiS veiksmai yra dar iki rinkimų vykusių korupcinių veiksmų išdava.
2015 metų birželį, suvokdama, kad spalio rinkimai bus pralaimėti, centro dešinės Piliečių platforma (PO), norėdama išsaugoti savo įtaką, tuomet, kai neteks valdžios, siekė užsitikrinti įtaką Konstituciniam Tribunolui. Teisėjai, kurių daugumą paskyrė PO, pasiūlė įstatymą, pagal kurį Tribunolo teisėjai, kurių įgaliojimai baigiasi po rinkimų, būtų pakeisti dar iki jų. Todėl pareigūnus galėjo pasirinkti PO.
Visų pirma, Konstitucinis Tribunolas neturi įstatymų iniciatyvos teisės. Susiklostė padėtis, kai jie teismo procese nagrinėja savo pačių priimto įstatymo konstitucingumą. Spaudžiant tuometiniam prezidentui Bronislawui Komarowskiui, sprendimas buvo priimtas taip greitai, kad to niekas tada nepastebėjo. Jeigu būtų pastebėję, neabejotinai būtų protestavę jau tada.
Sprendimas užkonservavo Tribunolo sudėtį – 13 PO teisėjų, 1 socialdemokratų ir 1 mažesniųjų ilgamečių PO koalicijos partnerių valdžioje Lenkijos Liaudies partijos. Joks PiS siūlomas įstatymas negalėtų išvysti dienos šviesos. Dėl bandymų depolitizuoti teisinę sistemą ar bent jau ją subalansuoti, PiS kaltinta spaudimu savo „marionetiniam prezidentui“, bandymais išbalansuoti sistemą didinant vyriausybės galią. The Economist rašė, kad jie „pažeidžia Konstituciją pakeisdami ankstesnės valdžios paskirtus pareigūnus Konstituciniame Teisme“. Nors Konstitucija buvo pažeista dar iki PiS patekimo į valdžią.
Tarptautinė žiniasklaida atkartoja tai, kas kalbama Europos Parlamente. The Economist labiausiai neduoda ramybės ne konkretūs veiksmai, bet tai, kad euroskeptiška partija valdo Lenkiją.
Kaip ir „Fidesz“, PiS yra didelė grėsmė ES. The Economist tekste apie Lenkijos institucijų „irimą“ PiS laiko Europos galvos skausmu ir paralyžiumi. PiS tekste apibūdinama kaip „marga socialinių konservatorių, katalikų nacionalistų, euroskeptikų, uolių antikorupcininkų, sąmokslo teorijų šalininkų, protekcionistų ir valstiečių koalicija“. Euroskepticizmas ir nacionalizmas šiame kontekste yra įžeidžiantys apibūdinimai, ne veltui lyginami su sąmokslo teorijomis. Proeuropietiška stovykla aiškiai jaudinasi dėl to, kad tokios margos koalicijos tampa vyraujančios.
Pagal The Spectator parengė Matas Baltrukevičius