Apie valdžios abejingumą, nekompetenciją, tariamą jautrumą ir tikrąsias vertybes politikoje kalbamės su Seimo nariu, pilietinio judėjimo KARTU vadovu Povilu Urbšiu.
Mišri Seimo narių grupė, kuriai priklausote ir Jūs, susitiko su premjeru ir finansų ministru dėl kylančių kainų. Ar galite pakomentuoti, kokios išvados priimtos?
Maisto produktų bei paslaugų kainų kilimas sudaro įspūdį, kad tam įtaką daro nuo kitų metų sausio 1 dienos įvedamas euras. Nors yra priimtas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, nėra kainų kėlimą kontroliuojančios valstybinės institucijos. Tad buvome pasikvietę premjerą ir finansų ministrą, kad jie abu paaiškintų situaciją dėl kylančių kainų.
Išgirdome, kad realybė kitokia, nei mums atrodo – kainos nekyla! Lietuvos statistikos departamento duomenimis, viskas tvarkinga… Premjeras džiūgavo, kad mėsos kainos ne tik kad nekyla, bet netgi mažėja! Stebint tokį Vyriausybės vadovo nusistatymą, kai ignoruojama realybė, supranti, kad valdžia ir žmonės gyvena tarsi dviejose Lietuvose: yra valdančiųjų partijų Lietuva ir yra eilinių piliečių suvokiama Lietuva.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo prižiūrėti kainų kilimą. Šios tarnybos misija yra apsaugoti vartotoją, bet iš tiesų, ši tarnyba prižiūri tik kainų perrašymą. Net keletą kartų paklaustas, kas šiuo metu kontroliuoja kainų didėjimą, premjeras vis bandė nuo atsakymo išsisukti. Situaciją bandė gelbėti finansų ministras atsakydamas: „niekas nekontroliuoja, kadangi pas mus yra laisva rinkos ekonomika“. Tačiau rinkos ekonomika neturi tapti plėšikavimo ir žmonių skurdinimo būdu. Tuo labiau, kad yra priimtas įstatymas, draudžiantis piktnaudžiauti euro įvedimu ir didinti kainas.
Finansų ministras pripažino, kad „Swedbank“ banko bandymai peržiūrėti sutartis ir pabranginti savo paslaugas po euro įvedimo gali būti šio įstatymo pažeidimas. Kyla klausimas: nejaugi tik vienas bankas bandė pažeisti įstatymą? Visiems gerai žinoma, kad didieji prekybos centrai mūsų šalyje yra tapę valstybėmis valstybėje. Ir nė viena Vyriausybė – Kubiliaus ar Butkevičiaus – nedrįso priversti jų laikytis įstatymo ir neleisti apiplėšinėti žmonių piktnaudžiaujant savo monopolinėmis galiomis. Tad kas valdo Vyriausybę? Žmonės, kurie ją išrinko, ar prekybos centrai ir kitos stambios finansinės grupuotės?
Džiugesnė naujiena – pradedamos kompensuoti pensijos. Atrodo, bus atsižvelgta ir į Jūsų siūlymą grąžinti pensijas mirusiųjų artimiesiems. Ar tai yra pergalė?
Yra pasiektas teigiamas rezultatas. Prisiminkime, kaip kito požiūris į kompensuojamos pensijos dalies paveldimumą. Dar šių metų balandžio mėnesį premjeras Algirdas Butkevičius vienareikšmiškai teigė, kad senatvės pensija nėra paveldima. Darbo partijos atstovai bandė tam priešintis ir žadėjo pateikti įstatymo pataisas dėl kompensuojamos pensijos dalies paveldimumo. Deja, skambios frazės liko tik pažadais. Tuomet pats inicijavau įstatymo projektą dėl kompensuojamos pensijų dalies paveldimumo. Šių metų rugsėjo mėnesį Seime vyko balsavimas dėl mano pateikto projekto, kurio metu buvo įrodinėjama, kad pensija negali būti paveldima. Pacituosiu Seimo nario Algirdo Syso žodžius: „Pensija nėra namas, stalas, butas, kuris eina iš rankų į rankas, nes tada galima kalbėti apie tai, kad mirus pensininkui dar galima mokėti kažką kažkam“.
Po to, kai Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir Teisingumas“, Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovų daugumos balsų dėka šis projektas buvo atmestas, pradėjau apie tai kalbėti viešai, kad kompensuojama pensijų dalis turi būti paveldima, ši suma jau yra apskaičiuota, to galų gale nedraudžia ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, numatantis galimybę, mirus pensininkui, išmokėti pensiją jo artimiesiems. Kreipiausi į visuomenines organizacijas, Lietuvos pensininkų sąjungą „Bočiai“, invalidų draugijas, raginau juos rašyti Seimo nariams, frakcijos vadovams…
Ir netikėtai šių metų lapkričio 7 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pareiškė, kad pradėjus kompensuoti pensijas, sumažintoji jų dalis bus paveldima. Šis pokytis man pačiam sukėlė nuostabą. Tikiu, kad niekada nebus pasakyta, jog tokį sprendimą privertė padaryti žmonių visuomeninis spaudimas. Svarbu, jog pasiektas rezultatas – priimtas sprendimas, skatinantis atsakomybę ir teisingumą žmonių atžvilgiu. Dar kartą įsitikinome – valdžios jautrumas žmonėms padidėja artėjant rinkimams.
Deja, viena problema liko neišspręsta: nenumatyta grąžinti sumažintą pensijos dalį nesulaukusių Pensijų grąžinimo įstatymo pensininkų artimiesiems. Iš viso nuo 2010 iki 2014 metų pensijų nesulaukė 163 tūkst. žmonių. Dabar Vyriausybė bei Seimo dauguma nori pasakyti, kad šie žmonės yra už įstatymo ribų ir jų artimieji neturi teisės į grąžinamos pensijos dalį. Tuo pat metu pripažįstama, jog išgyvenusių pensininkų artimieji gali paveldėti grąžinamos pensijos dalį.
Kai rinkau parašus, kad į posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas ir įstatymo projektas dėl grąžinamos pensijos dalies paveldimumo, vienas iš Darbo partijos frakcijos narių, atsisakydamas pasirašyti, tiesiai šviesiai rėžė į akis: „Kubilius atėmė, tai tegul jis ir grąžina“. Štai jums ir socialinis teisingumas pagal Darbo partiją: rinkimų metu – pažadas, išrinkus – špyga.
Žmonės sako pusiau juokais – bet visuose juokuose yra ir teisybės – kad dabar gyvensim gerai: iki rinkimų liko trys mėnesiai, tada visi politikai tampa labai geri. Būti geri ir dėmesingi suskubo ir Panevėžio miesto savivaldybės atstovai: miesto meras, administracijos direktorė Kristina Nakutytė jau skelbia apie susitikimus su gyventojais. Kaip jūs žvelgiate į šiuos susitikimus paskutiniais kadencijos mėnesiais?
Tikrai reikia pasidžiaugti, kad miesto vadovams – tiek merui, tiek administracijos direktorei – parūpo išgirsti miesto žmonių nuomonę bent kadencijos pabaigoje. Jiems buvo kalbėta ne kartą, jog prieš priimant sprendimus reikėtų pasitarti su žmonėmis. Gal tada ir sprendimai būtų buvę priimtini ir suprantami. Tačiau visos kadencijos metu miesto valdžia liko kurčia.
Man teko dalyvauti viename susitikime dėl namų renovacijos, kuris vyko šių metų pradžioje. Miesto savivaldybės salėje buvo susirinkę daug gyvenamųjų namų bendrijų atstovų. Susitikime dalyvavo tuometinis Aplinkos ministerijos ministras Valentinas Mazuronis su viceministrais ir administracijos direktorė Kristina Vareikienė, dabar pavarde Nakutytė. Keista buvo stebėti susitikimą, kuriame žmonės aiškino, kad jiems trūksta elementarios informacijos, o pačiam ministrui teko diktuoti gyventojų atstovams ministerijos telefono numerį, kuriuo jie galėtų paskambinti ir užduoti rūpimus klausimus. Tai yra tiesioginė savivaldybės pareiga, kad kompetentingai būtų pagelbėta žmonėms, susiduriantiems su iškylančiomis problemomis, ji yra įsteigusi etatą. Tapo akivaizdu, jog miesto valdžiai žmonių nuomonė nelabai rūpi, nes ji pati žino, kaip reikia renovaciją įgyvendinti. O gyventojai turi tik priimti jos primetamus sprendimus ir aklai paklusti.
Minėto susitikimo metu kilo klausimų ir dėl AB „Panevėžio energija“ teikiamos paslaugos. Tada prašiau administracijos direktorės suorganizuoti susitikimą būtent tuo klausimu, kad žmonės galėtų išsakyti savo nuomonę dėl AB „Panevėžio energija“ veiklos ir išgirsti atsakymus į keliamus klausimus iš šios įmonės atstovų. Deja, toks susitikimas taip ir nebuvo suorganizuotas.
Tai yra sisteminė problema, kai žmogus negali tiesiogiai išreikšti savo nuomonės dėl jam teikiamų paslaugų – šildymo, transporto, vandens ir kitų. Žmonėms paliktas vienintelis pasirinkimas – vienas langelis, už kurio miesto valdžia pasislepia iki rinkimų. O kai pakvimpa naujais rinkimais, iš už to langelio pasirodo „atstovas“ ir, kaip Kristina Nakutytė (Vareikienė), netikėtai visiems pareiškia: „Man labai svarbi kiekvieno panevėžiečio nuomonė“.
Ar artėjantys savivaldybės tarybos rinkimai galės pakeisti situaciją mieste?
Tai priklausys nuo to, kaip žmonės apsispręs, t. y. ar liks abejingi savo miesto likimui, ar ryšis prisiimti atsakomybę. Jūs, miesto žmonės, turėsite galimybę rinktis tarp partinių ir nepartinių kandidatų. Tiesioginiai mero rinkimai tikrai išjudins žmonių aktyvumą. Jūs galėsite nuspręsti, kas miestui turėtų tarnauti. Ne valdyti, o tarnauti.
Galiu pranešti, jog VRK registruotas visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“. Tame sąraše jūs pamatysite daug sąžiningų, pareigingų, partijoms nepriklausančių žmonių. Žinoma, jie bus ne tokie žinomi kaip dabartiniai politikai. Bet tai ir natūralu – padorūs žmonės paprastai lieka šešėlyje. Labiau, deja, matomi tie, kurie ne visada atstovauja žmonių interesams. Taip buvo ir Sąjūdžio laikais – daugelis žmonių, kuriuos tada rinkome į valdžią, nebuvo žinomi.
Nenoriu primesti jums savo nuomonės, bet tikromis vertybėmis grindžiamą politiką įtvirtina žmonės, kurie jomis gyvena, kuriems politika nėra verslas. Tik tuomet situacija pradės keistis.
Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė