P.Urbšys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siūlymo E. Dambrauskienei „išsipirkti“ generalinio prokuroro postą (papildyta)

Seimo narys Povilas Urbšys lapkričio 5 d., ketvirtadienį, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pateiktų informaciją, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei, kurios kandidatūrą Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė teikė į generalinius prokurorus, buvo siūlyta „išsipirkti“ generalinio prokuroro postą.

Taip pat Seimo narys šiame kreipimesi pažymi, kad jei ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, tai prašo šį tyrimą pradėti, kad asmenys, siūlę Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei už kyšį „išsipirkti“ generalinio prokuroro postą, būtų išsiaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Daugiau apie Prezidentūros tradiciją su kitaminčiais oponentais kalbėtis mojuojant „slaptomis pažymomis“ Seimo narys Povilas Urbšys kalbėjo „Lietuvos ryto televizijos“ laidoje „Sąmokslo teorija“ (vedėjas – Arnas Klivečka).

Siūlome keletą ištraukų iš Povilo Urbšio pasisakymų šioje laidoje:

Man atrodo, gal televizijos žiūrovams reikėtų plačiau paaiškinti tą kontekstą, nes dabar vis kalbame, kad kažkas tai ėmė, kažką tai darė.

Iš tikro eina kalba apie tai, kad šalies vadovė, Lietuvos Respublikos prezidentė, demokratinės valstybės viena iš vadovių, pasikviečia Seimo valdybą į Prezidentūrą ir ten pradeda Seimo valdybai išsukinėti rankas, kad dėl būsimo generalinio prokuroro būtų balsuojama atviru balsavimu – tas, kas pažeidžia konstitucinę nuostatą dėl laisvo Seimo nario mandato. Antra, kad būtent net pataisytų įstatymą – priderintų prie būsimo kandidato – kad jis, jeigu kas, galėtų vėl grįžti į tas pačias teisėjo pareigas, ir trečia – tai, kad Seimo nariai, t.y. Seimo frakcijų vadovai, kad suprastų, jog jie neturi kitokio pasirinkimo, jie buvo pradėti šantažuoti neva kažkokia pažyma ir ja buvo mosikuojama prieš akis. Ir paminėjimas, kad kažkokios mistinės suinteresuotos oligarchų grupės veikia prieš jos siūlomus kandidatus. Tame kontekste buvo paminėtos Vitalijaus Gailiaus ir mano pavardės. Negana to, dar buvo paminėta, kad Dambrauskienei buvo siūloma išsipirkti generalinio prokuroro vietą. Tai palaukite – tai yra konkreti aplinkybė. Vadinasi, yra konkretus žmogus, kuris būtent siūlė išsipirkti. Tai kur tas ikiteisminis tyrimas? […]

Bet kokiu atveju – mes susiduriame su kuo? Susiduriame su tam tikra prasme, švelnesnio žodžio nerandu, kaip kliedesiai. Ir tie kliedesiai yra reikalingi bet kokia kaina pagrįsti savo absoliučią valdžią. Tam tinka melas, tam tinka iš pareigūnų padaryti tarnybinius šunis, tam tinka iš parlamentarų padaryti mazgotes. Mes apie ką kalbame? Mes kalbame apie tai, kad griaunami mūsų valstybės demokratijos pamatai. Bet daugelis žmonių jau yra su tuo susitaikę. Jiems viskas vienoda: ar lietuvių kalba, ar jo žmogiškasis orumas – jam į viską dabar nusispjauti. Jam svarbiausia, kad jis šaldytuve turėtų tą savo išsvajotą dešrą arba kad per televizorių matytų kažkokias šou programas. Viskas.

Bet aš norėčiau dar kartą pasakyt gerbiamai prezidentei, kuri tos laidos tikrai nežiūri, bet noriu pasakyti tai, kad jeigu Jūs manote, kad Vitalijus Gailius ir Povilas Urbšys yra būtent tie žmonės, kurie gali Jūsų išsigąsti, Jūs labai klystate. Ir kiek galėsime, tą tiesą kalbėsime, kiek galėsime, mes darysime viską, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo tokio autoritarinio valdymo. […]

Mes pamirštame tai, iš ko atsirado mūsų nepriklausomybė, kaip ji buvo atkurta, kokia politinė jėga ją atkūrinėjo. Būtent Sąjūdis ją atkūrinėjo. Sąjūdis nebuvo jokia politinė partija, tai buvo visuomeninis judėjimas. Tada 1988 metais iš tarybinės masės, iš tarybinės liaudies žmonės susivokė, kad jie yra pilietinė-politinė Tauta. Kad ne politikai nuspręs, kaip jie turi gyventi. Žmonės patikėjo, kad jie sprendžia savo valstybės Tautos likimą. Ir kas atsitiko?

Kai atkūrėme nepriklausomybę, tie, kurie įgavo politinės valdžios galias, jie pradėjo reflektuoti lygiai tai pat kaip komunistų partijos veikėjai, nes valdžia suvokiama kaip galia, kuri yra aukščiau žmonių, arba ji tiesiog nurodinėja, kur žmonėms reikia kokia kryptimi judėti. Ir jeigu dar įstatyme buvo politinė partija ir visuomeninės organizacijos, po kiek laiko išnyko visuomeninės organizacijos – [liko] tik politinės partijos. Ir todėl noriu pasakyti tai, kad prezidentė piktnaudžiauja savo galiomis tiek, aš jau kartojuosi, kiek politinės partijos yra pažeidžiamos. Bet kas įdomiausia – tai, kad daugelis politinių partijų savo veikimą suvokia lygiai tai pat kaip prezidentė – kad žmogus kaip toks – su savo nuomone, kaip turi valstybė gyventi, – nereikalingas.

[…] o jeigu mes kalbėtume konkrečiai apie perspektyvas su generaliniu prokuroru, aš tikrai viliuosi, kad prezidentė prisimins, kad ji yra ne savo dvaro ponas, o mūsų respublikos, demokratinės valstybės vadovė, ir pasiūlys būtent tokį kandidatą, kuris būtų orientuotas ne į jos užsakymų vykdymus, o į valstybės įstatymo kontrolę.

Visą laidos įrašą žiūrėkite ČIA (pirmoji dalis) ir ČIA (antroji dalis).

Primename ir ankstesnius Seimo nario Povilo Urbšio komentarus apie Generalinės prokuratūros ir ją globojančių aukščiausių valstybės pareigūnų veiksmus:

Povilas Urbšys: O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro. Vardan tos – Lietuvos Dalios

Povilas Urbšys: Generalinis prokuroras – ne papuošalas

Povilas Urbšys: „Šiandien Seimas išsaugojo institucinę ir žmogiškąją savigarbą – nepanorėjo tapti Prezidentės šlepetėmis“

Povilas Urbšys: Grybauskaitė ir Uspaskichas – tai vieno kūno dvigalvis erelis

Povilas Urbšys: Ar pati prezidentė yra laisva?

Povilas Urbšys. Tėvynės sąjunga krenta už Valį – kaip už Tėvynę: „Atidavėme prokuratūrą prezidentės globai ir lai būna!“

Povilas Urbšys: Generaliniam prokurorui ryšiai su nusikalstamu pasauliu – privalumas?

Povilas Urbšys: Kuo Grybauskaitė skiriasi nuo Uspaskicho? Jie abu verčia Lietuvą laisvės atėmimo zona