lprofsajungos.lt
Birželio 27 d., kaip ir buvo žadėta, prie Vyriausybės sugrįžo prieš Seime priimtą liberalizuotą Darbo kodeksą protestuojantys piliečiai. Prie judėjimo „Gyvenimas per brangus“ atstovų su palapinėmis prisijungė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), LPS „Solidarumas“, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai.
Kadangi Vyriausybės rūmai iš visų pusių buvo aptverti STOP policija juosta, budėjo gausios policininkų pajėgos, palapinių miestelis įsikūrė šalia paminklo Vincui Kudirkai.
Nesulaukę atsako į Vyriausybės kanclerio kvietimą protestuotojų atstovams ateiti pasišnekėti į Vyriausybės priimamąjį, kancleris Alminas Mačiulis, Premjero patarėjas Audrius Misevičius ir Socialinio modelio kūrimo projekto vadovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovė Eglė Radišauskienė išėjo pasišnekėti su Vinco Kudirkos aikštėje įsikūrusiais piliečiais.
„Piktybiškai viskas buvo atmesta, kas buvo suderinta. Priėjome tam tikrų kompromisų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, į tai nebuvo atsižvelgta“, – Vyriausybės atstovams sakė LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas primindamas konkrečias nuostatas, dėl kurių buvo sutarta su profsąjungomis.
„Esminis dalykas, ką jūs pažeidėte, kad Darbo kodeksą padarėte civilinių santykių plotmėje. Jūs sulyginote šalis, nors viena jų – darbuotojas – visada yra silpnesnė pusė. […] Jūs esate darbo teisės naikintojai. […] Niekada „Švyturio“ generalinis direktorius nebus lygus su pagalbiniu darbuotoju“, – emocingai kalbėjo ir „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis (video žiūrėti ČIA).
Išklausę protestuotojų reikalavimų (atšaukti arba pakeisti tam tikrus Darbo kodekso straipsnius), replikų ir klausimų, Vyriausybės atstovai išskubėjo „į pasitarimą“. Žiniasklaidai A. Mačiulis paaiškino, jog esą nieko konkretaus iš protestuotojų neišgirdęs, o diskusija buvusi „nekonstruktyvi“.
Vienu metu į aikštę policininkų lydimi darbininkai pradėjo nešti metalines tvorų konstrukcijas, tačiau apsiribota dviem – esą, kad vėjas nesuplėšytų plastikinių STOP juostų.
Protestuoti susirinkusius žmones pasveikino Tarptautinės statybos ir miško pramonės profesinės sąjungos (BWI) generalinis sekretorius Ambet Yuson, BWI vardu išreiškęs solidarumą „kovojantiesiems“. „Jūs – ne vieni, – sakė jis. – tai mūsų mūšis visame pasaulyje, nes vyriausybės visur keičia darbo įstatymus. […] 75 mln. jaunų darbuotojų pasaulyje neturi darbo, 12 mln. – iš jų Europoje. O jeigu kurie turi darbą, tai jis laikinas, be socialinių garantijų arba nelegalus. Daugiau nei 50 proc. pasaulio darbuotojų dirba tokiomis sąlygomis, jie nėra socialiai apdrausti, negaus pensijų“, – kalbėjo svečias.
„Manau, kad turite tęsti šį protestą, o mes darysime viską, kad jus paremtume. Mes turime komunikuoti šią žinią viso pasaulio darbuotojams“, – sakė Ambet Yuson. Jis taip pat informavo susirinkusiuosius apie darbuotojų žūtis „futbolo vardan“ Katare, kur statydami stadionus artėjančiam futbolo čempionatui jau žuvo 1200 žmonių. Rio de Žaneire, kur šią vasarą vyks olimpinės žaidynės, taip pat stadionų statybose jau žuvo 11 darbuotojų. „Pasaulio darbuotojai turi vienytis prieš šiuos neoliberalistinius pokyčius“, – kalbą, palydėtą plojimais, baigė BWI vadovas.
Vėliau įvykusioje asamblėjoje protestuojantys piliečiai svarstė, kokių veiksmų bus imtasi toliau. Nutarta suformuluoti dar labiau sukonkretintus reikalavimus valdžiai dėl Darbo kodekso, Prezidentę raginti vetuoti Darbo kodekso įstatymą, delegaciją rytoj siųsti į Seimą stebėti plenarinio posėdžio. Vakare planuojamos komiksų dirbtuvės, muzika, o birželio 28 d. – nauja asamblėja.
Profesinės sąjungos prašo Prezidentę vetuoti Darbo kodeksą
Tuo tarpu Lietuvos profesinės sąjungos taip pat siunčia kreipimusis į LR Prezidentę prašydamos vetuoti naująjį Darbo kodeksą – dokumentą, kuris yra socialiai neteisingas, nesubalansuotas ir ginantis tik vienos darbo santykių šalies – darbdavio – interesus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija savo rašte nurodo šiuos įstatymo punktus, kurie pažeidžia darbuotojų interesus:
1. Keičiama Darbo kodekso koncepcija ir darbuotojas jau nebelaikomas silpnesne darbo santykių šalimi, nes panaikinama nuostata, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai. Akivaizdu, kad darbuotojas neturi tokių pat derybinių galių ir sugebėjimų derėtis kaip lygus partneris. Todėl pagal Darbo kodekso koncepciją darbas tampa preke, kurią darbuotojas pardavinėja, nors Tarptautinė Darbo Organizacija pasisako, kad darbas nėra prekė ir negali būti taikomas prekiniams santykiams tinkantis teisinis reguliavimas.
2. Turint darbo sutartį su vienu darbdaviu, draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Akivaizdu, kad pažeidžiama konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą. Vadinasi, gydytojas, dirbantis rajono poliklinikoje ir to paties rajono ligoninėje, mokytojas, dirbantis keliose mokyklose, dėstytojas, dirbantis keliuose universitetuose, net prekybos centro kasininkė, dirbanti keliems prekybos centrams, gali sukelti interesų konfliktą. Privalomos pareigos vengti interesų konflikto įtvirtinimas susijęs su konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą ribojimu. Jeigu darbuotojas pagal savo turimą specialybę ir kvalifikaciją dirba keliems darbdaviams, tai pats faktas tokių darbo santykių pagal Kodekso projektą būtų draudžiamas, nes jis galimai turės interesų konfliktą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas keliems darbdaviams, daro žalą vienam iš jų ar abiem (pavyzdžiui, atskleidžia komercines paslaptis), tai, be abejo, darbuotojas turės atsakyti už padarytą žalą. Jeigu darbdavys nenori, kad darbuotojas darbo santykių metu dirbtų pas kitus darbdavius, tai jis turi mokėti kompensaciją, taip kompensuodamas konstitucinės laisvės pasirinkti darbą suvaržymą. Tokia yra ir šiandieninė teismų praktika.
3. Leidžiama nukrypti individualiose darbo sutartyse nuo imperatyvių DK normų, jei darbuotojo darbo užmokestis ne mažesnis kaip 2 šalies VDU. Toks susitarimas nėra tvarus, kadangi šalies VDU kiekvienais metais kinta, ir darbuotojas, vienais metais uždirbantis daugiau kaip 2 VDU, kitais metais jau gali neuždirbti, o sudaryti susitarimai gali būti ilgalaikiai, pvz., dėl nekonkuravimo ar mokymosi išlaidų atlyginimo. Ginčus dėl tokių nuostatų bus įmanoma išspręsti tik pasitelkus darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, į kurias darbuotojai jau vengia kreiptis, nes teismai priteisia bylinėjimosi išlaidas, kurios paprastai siekia kelis tūkstančius eurų.
4. Mažinamas apmokėjimas už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės.
5. Sumažinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva terminai atskirais atvejais (pvz., auginantiems vaikus iki 14 metų) net keturis kartus – nuo 4 mėnesių iki vieno mėnesio.
6. Sumažintos išeitinės išmokos atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.
7. Numatomas atleidimas darbdavio valia be svarbios priežasties išmokant už šešis mėnesius išeitinę išmoką, kurią dabar darbuotojai turi teisę gauti atleidžiant juos iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Iki Darbo kodekso galiojęs Darbo sutarties įstatymas tokią teisę nustatė ir buvo panaikintas kaip prieštaraujantis tarptautiniams įsipareigojimams, bet netgi ir tada išeitinė išmoka buvo atgrasanti darbdavį piktnaudžiauti, nes jos dydis buvo nuo 12 iki 36 mėnesių.
8. Mažinamos nėščių moterų garantijos suteikiant teisę nutraukti terminuotas darbo sutartis jų nėštumo metu. Tuo tarpu siekiama terminuotų darbo sutarčių skaičiaus didinimo liberalizuojant jų sudarymo tvarką.
9. Panaikinamas objektyvios priežasties reikalavimas sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui. Terminuotų darbo sutarčių sudarymas liberalizuojamas, nors ES direktyvoje dėl terminuotų darbo sutarčių nurodoma, kad tai vienpusiškai pažeidžia darbuotojų teises ir garantijas.
10. Atmestas siūlymas licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones (tai yra daugelyje ES valstybių), nemokėti už 5 d. laikotarpius tarp siuntimų (72 ir 76 str.)
11. Nenustatytos apimties darbo sutartys, kai darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, vienpusiškai pažeidžia darbuotojų interesus, nes darbuotojas negali planuoti savo laiko ir pajamų, tampa visiškai priklausomas nuo darbdavio ir lieka be socialinio ir sveikatos draudimo bei teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. EK tokią darbo sutarčių rūšį laiko pačia nesaugiausia.
12. Darbo grafikai bus keičiami įspėjus darbuotoją prieš dvi dienas – vietoj dabar numatytos savaitės, o tai labai apsunkins darbuotojams planuojant jų poilsio laiką ir derinant darbą su šeimos įsipareigojimais, taip pat suteiks galimybę darbdaviui nemokėti už darbą poilsio dieną.
13. Darbo kodekso projekto pasiūlymai atimti iš profesinių sąjungų teisę atstovauti visiems darbuotojams prieštarauja Konstitucijos 50 straipsnio nuostatoms, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus, ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, kad profesinės sąjungos turi teisę atstovauti visiems darbuotojams.
14. Atimamos teisės profesinėms sąjungoms dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose, o ši teisė perduodama darbo taryboms, nors per dvylika metų veiklos darbo tarybos nepasiteisino, nes pavieniai renkami darbuotojai objektyviai neturi reikiamos kvalifikacijos, išteklių ir patirties tinkamai atstovauti darbuotojams.
15. Mažinamos profesinių sąjungų narių, prisiimančių papildomą riziką dalyvaujant derybose su darbdaviu, garantijos paliekant jas tik profesinės sąjungos pirmininkui. Taip pat numatoma, kad valstybės institucijos spręs, ar taikyti papildomą apsaugą atleidimo iš darbo atveju profesinės sąjungos nariams, vykdantiems darbuotojų atstovavimą. Tai pažeistų profesinių sąjungų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo valstybinės valdžios institucijų, kas yra draudžiama tarptautiniais teisės aktais.
16. Naikinama profesinių sąjungų vykdoma nevalstybinė darbo įstatymų kontrolė. Taip pat atsisakant vietinių norminių aktų (darbo tvarkos taisyklių ir kt.) derinimo su profesine sąjunga.
17. Paskelbus streiką leidžiama atleisti iš darbo streikuojančius darbuotojus, uždrausti jiems lankytis darbo vietoje, sudaryti kitas sąlygas ar sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą. Tai reiškia, kad streikų organizavimas ne liberalizuojamas, o priešingai, – jie tampa beprasmiai.