Anketinės apklausos jų sudarytojams leidžia daryti apibendrinimus ir teikti išvadas. Tai vienas iš tyrimo metodų. Ir Lietuvos rytas, ir Delfi nuolat skelbia apklausas įvairiomis temomis ir pateikia savo siūlomus kelis atsakymus pasirinkimui. Dešinėje puslapio pusėje visada būna pateikiamas koks nors svarbus klausimas, kartu pateikiami keli galimi atsakymai. Testas. Galimi atsakymai pasufleruoja, kaip daugiau atsakyti pageidaujamai, kad išeitų reikiama statistika. Štai paskutinis klausimas, prieš kelias dienas skelbtas Lietuvos ryte: „Ar padidinus alkoholio akcizus pavyks valdžiai grąžinti per krizę apkarpytas pensijas?“ Taigi anketa rimta ir, atrodo, kelia rimtą klausimą tautai. Supaprastintas klausimas būtų: ar geriam toliau ar sustojam?
Toliau kokia subtili seka manipuliacija: valdžia rūpinasi žmonėmis, bet demokratiškoje valstybėje suteikia žmonėmis galimybę rinktis. Ir žmonės pasirinks. Ir dar apklausomis patvirtins. Taigi jie ir bus atsakingi. Arba niekas. Vadinasi, padarysim, kaip norėsim. Dukart du yra keturi, bet jeigu iš šimto apklaustųjų devyniasdešimt devyni atsakys, kad penki, tai, ko gero, reikės taip ir pripažinti, ir žinojimą keisti.
Galima rinktis vieną iš atsakymų: 1. Taip, tai labai geras valdžios planas. Jis tikrai pavyks. 2. Jokių galimybių. Padidinus mokesčius sumažės legalaus alkoholio vartojimas ir valdžia liks prie suskilusios geldos. 3. Vien iš alkoholio grąžinti pensijų nepavyks. Kad užtektų pinigų, reikia dar padidinti akcizus degalams bei cigaretėms. 4. Aš seniai neimu į galvą, ką kalba valdžia.
Šis ketvirtasis atsakymo variantas yra skirtas alkoholikams – tai žmonių grupei, kuriems nesvarbu, kokia santvarka ar valdžia – jų interesų rate tokia dominantė nėra prasminga, o valdžia gera ta, kuri duoda išgerti. Vakarykščiai atsakymai: 1 = 656 (8,29%); 2 = 4565 (57,7%); 3 = 860 (10.87%); 4 = 1831 (23,14%). Absoliutus lyderis yra antrasis atsakymas, kuris reiškia: geriam toliau, ir gyvenimas gerės.
Žinoma, tai graudi ironija.
Taigi, apie ką ši anketa? Apie valdžią, pinigus, verslą? Kalbama apie alkoholio vartojimą, bet nėra nė vieno klausimo apie alkoholio žalą žmogui. Nėra klausimo (atsakymų) apie pragertas kepenis, smegenis, iširusias šeimas, prasigėrusius jaunus žmones, savižudžius, nužudymus, įvykdytus girtos būsenos, apie prasigėrusius žinomus ir eilinius žmones, buvusias šviesias (bet nutamsėjusias) asmenybes, profesorius, menininkus, šeimos galvas bei atžalas? Neiškelta klausimų, kiek nusigėrė patys, kiek buvo nugirdyti, kiek Lietuvos žmonių prasigėrė iš malonumo, o kiek – iš nusivylimo gyvenimu? Tokie ir panašūs klausimai lieka už borto, į anketas neįtraukiami. Tokios statistikos neturi mūsų Statistikos departamentas nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Teisingumo ministerija. Nesukaupė tokių duomenų finansininkai nei ekonomistai. Nei Švietimo ministerija nepaskaičiavo, kiek kurioje mokykloje sėdi vaikų ir paauglių jau pragertomis galvomis. Anketų rezultatai paskelbs duomenis, pagal kuriuos bus toliau formuojamas, skaičiuojamas biudžetas, poreikiai.
Aš savo pacientų privalau irgi paklausti apie alkoholio vartojimą, priklausomybę nuo šio narkotiko. Retenybė išgirsti, kad pirma alkoholio taurelė buvo išgerta studijų laikais. Pastaraisiais dešimtmečiais tokių naujų pacientų nebuvo. Didžioji dauguma jau būdami 10–11 metų žinojo alkoholio skonį ir tai, kad pagelbsti užsimiršti ar įgyti drąsos. Ar patirti kitokius iliuzinius išgyvenimus. Alkoholį vartojantys asmenys turi savo išvaizdą. Būdingą girtaujančiam žmogui. Kurios neužmaskuoja nei brangios makiažo priemonės, nei stilingi kostiumai ar dizainerių suknelės. Girtuokliai ir alkoholikai turi ženklus savo veide – gydytojai (dar studentai medikai) žino tokią frazę kaip habitus alkoholikus, studijų suole išmoksta ją atpažinti. Dar daugiau – alkoholikai turi savo kvapą (smirdėjimą), eiseną, kalbėjimo manierą, balso tembrą, asmenybinius ypatumus, familiarumus, išraiškingas ir iškalbingas emocijas (psichiatrai tokias vadina disforijomis). Dar jie turi pragertas kepenis, skrandžius. Pragertas centrinę ir periferinę nervų sistemas, seksualines disfunkcijas, lytinius iškrypimus, hormonų disbalansą, kraujodaros organų pakitimus ir daugybę kitokių. Alkoholikai rizikuoja būti nevaisingi, impotentai. Jiems vystosi psichozės, kliedesiai, haliucinacijos, nemiga, demencija, epilepsija, nualinama imuninė sistema. Dauguma alkoholikų turi juos palikusias moteris ar vyrus – jeigu ne, tai mylimuosius, nešančius kryžių kartu ir rizikuojančius būti užmušti, žeminam niekada neturintys ramybės ir nuolat kalami prie gėdos stulpo. Alkoholikai gimdo apsigimusius palikuonis. Visada gimdo didžiulį skausmą juos mylintiems žmonėms, motinoms, žmonoms, vaikams. Mylimuosius gali primušti, užmušti. Jie gali prisigerti iki patologinio girtumo būsenos, iki sąmonės netekimo, išprotėjimo ar iki mirties. Savo noru. Už savus pinigus. Taigi tokios anketos ir jų rezultatus būtų įdomu žinoti, o šalies finansininkams ir ekonomistams – paskaičiuoti nuostolius ar pelną. Ar gali būti, kad nustatytume, jog apsimoka?
Dar variantas anketai. Pavyzdžiui, Rinkau valdžią 1. Blaivus. 2. Truputį apgirtęs (-usi), 3. Gėręs (-usi) iš vakaro. 4. Visai girtas (-a). 5. Gėriau po balsavimo. Ir kitokie variantai. Ar išgyventų lietuvių tauta be alkoholio (ar gerdama bent dešimtadaliu mažiau), ar išnyktų?
Autorė yra Vilniaus m. psichikos sveikatos centro (Vasaros g. 5) psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė.