Pastaruoju metu kone skandalu bandyta paversti Valstybinės kalbos inspektoriaus Andriaus Valotkos pasisakymą, kad ukrainiečiai Lietuvoje turi išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Šis inspektoriaus reikalavimas labai normalus, iš principo teisingas ir tiesiogiai kylantis iš Konstitucijos 14 straipsnio bei galiojančio valstybinės kalbos įstatymo. Tuo tarpu skandalas išaugo tiesiog viską apvertus aukštyn kojomis. Padarius tai sąmoningai ir vengiant atsakomybės. Nes ukrainiečiai mokytis lietuvių kalbos sutinka ir net nori. Tačiau tam nesudarytos sąlygos. Jas sudaryti turėjo tikrai ne kalbos inspekcija, o ją dabar puolanti vyriausybė. Nesudarė, nes nemato reikalo ir apskritai nesupranta valstybinės kalbos reikšmės, ką liudija eilė kitų vyriausybės sprendimų. Plačiau aptarkime, kaip ir kodėl, vyriausybė su Armonaite priešakyje eina prieš valstybinę lietuvių kalbą. O jei pritarsite laidoje išsakytai pozicijai, kviečiame į protesto akciją balandžio 21 dieną, 12 valandą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Šaunuolis Valotka, šaunuolis Sinica.
Pasklasčiui, nuo žodžio ‘sklastas’.
Puikiai. Įsiminsiu. Ar taip pat negalėtų būti sakoma „padaliui” – nuo žodžio „dalis”? Arba „paslenksčiui” – nuo žodžio „slenkstis”?
Galėtų 🙂
Teisingas siekis. Tik pripažinkime tikrybę, jog lietuvių kalbą veikliai niekina ne tik valdeiviai, gebūnai kalbinykai, tačiau ir tautos didžiuma. Ką tegali mūsų valstybiniai kalbinykai? – Atmesti aiškius liaudiškus darkalus, visokius senoliams įteigtus už grotų puoselėjamus išsireiškimus, tuomet juos pakeičiant tarptautiniais žodžiais, prižiūrint bei kuriant jų darybą: rikiavimąsi, linksnius, skyrybą ir panašiai. O tai, kad jų kalba skamba lyg būtų tariama Romos junguvos susirinkimuose, kažkodėl nerūpi.
..vaaaceu,kokia kalba dabar cia pasnekejai….isgalvota pauksciu ar siaip,bet kaip…..
Dera pabrėžti, kad nesu grynininkas. Esmė – turinyje. Tarptautiniai pakaitalai irgi esti nuostabu beigi gražu. Tik nepamirškime atsakomybės. Ir dėl savo lobyno, ir dėl indėlio į bendražmogišką puoselybą (ką nuo savęs pridėsim, o ne tik imsim), galų gale – doros (nors iš tikro, ši atsakomybė ir yra pirminis tikslas).
„Beigi” netinka šiuo atveju, turėtų būti tik „bei”.
Nesutinku su V. Toporovo raiškinimu, kad “beigi” susideda iš “be” ir dalelytės “gi”, neva tai slaviško “bo” atmaina, paveldėtas nuo prūsų “beggi”. Esu įsitikinęs, kad tiek minėtas kalbinykas, tiek kiti bendradarbiai iš Rusijos (ir dauguma mūsiškių, tik žinoma, kitu lygiu) kaip reikiant nemokėjo lietuvių kalbos. Jie vertina popierinias žinias ir nuogirdas (bene visų daugiakalbių yda). Ir tai, jei labai neįtartum klasta kai kurių kalbininkų. Mat kai kam yra labai panūdę per lietuvišką puoselybą senąją garbystę iškelti kaip ant pakylos.
„popierinias žinias“? Še tau ir puoselybos garbystė 😀
Šaunus sekmadieninis juokas! Suklydau dėl “žodžio “popierinEs” rašybos, na ir kabutėmis pažymėti reikėjo, nors, žinoma, nerašau moksline kalba.
…’popierinias’….tu is to savo durnumo jau isvis rasyt nebemoki….tas pats,kai xirurgas purvinom panagem imasi operuot….geda klausyt visokiu sapalioniu.Yra bendrine kalba su savo taisyklem,malonek ja ismokt ir atsok nedurniaudamas
Pritariu. Šita ANTIlietuviška vyriausybė turi trauktis.
Čia kalbėjo tas, kuris pats nevengia svetimybių ir kaišioja progai pasitaikus. Matyt tai vadina akademine kalba:)
„Nes ukrainiečiai mokytis lietuvių kalbos sutinka ir net nori. Tačiau tam nesudarytos sąlygos. Jas sudaryti turėjo tikrai ne kalbos inspekcija, o ją dabar puolanti vyriausybė. Nesudarė, nes nemato reikalo ir apskritai nesupranta valstybinės kalbos reikšmės, ką liudija eilė kitų vyriausybės sprendimų.”- sako V.Sinica. O štai „vyriausybės advokatas” P.Jurkevičius:”Lietuviai norėtų perauklėti ukrainiečių karo pabėgėlius, nes tie nenaudėliai gyvena Lietuvoje, toliau keikiasi rusiškai, o ne kaip pridera – „perkūnas trenktų“. Pirmu atveju kalbama apie tikrovę- vyriausybė turėtų sudaryti sąlygas, bet numojo ranka. Antru atveju matom banalų dantų užkalbinėjimą- lietuviai, girdi, norėtų perauklėti ukrainiečius…Nežinau apie kokius lietuvius šis Jurkevičiaus sapnas- aš pvz. jokio noro auklėti ukrainiečius neturiu, Štai ir visa šurmulio esmė. Vienas kalba dalykiškai ir iš esmės, kitas iš sapnų bezdalo, kartu… Skaityti daugiau »
Kas tas P. Jurkevičius? (Jei tai svarbu kaip nors.)
„Komjaunimo tiesos” korespondentas. Mokykloje buvo klases komjaunuoliu vadas.
Lietuvių k. ir anglų k. puskalbę, na, tokią, kokia kalba eteryje Algis Greitai („palikim „small talk” ir aptarkim svarbias problemas” ir pan.) ir „vakarietis” Užkalnis („aš esu ne tas, kuris… I am not the one, who…”), net kai kurie kalbininkai ėmė vadinti natūraliu kalbos kismu:-))). Anglų kalbos žodžiai kiekviename sakinyje nėra kalbos kismas. Tai kaimiečių „mentalas”. Kaip prie sovietų buvo rusų kalbos puskalbė – davaj, priviet ir biurokratinės rusų k. konstrukcijos. Kiekvienas valdininkas šituo „kismu” kalbėjo. Kaip sako komikas Jurij Velikij savo „prezidentiniame velykiniame” klipe – „vam p…c evrybody”.
Deja, tas sovietinis reiškinys niekur nedingęs ir dabar. Daugybė žmonių vartoja rusiškas konstrukcijas, deja. Tas purvas daug kam graužte įsigraužęs į smegenis.