Parašų rinkimo akciją lydi netikėtumai

Raimonda Ramelienė | „Lietuvos žinios“

Iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai viliasi, kad lapkričio 4-ąją rinkimų prievaizdams pavyks įteikti daugiau kaip 50 tūkst. parašų, remiančių visuomenininkų siūlomą asmenvardžių rašymo dokumentuose tvarką. Talkininkai stebisi, kad daliai piliečių siūlymas atrodo pernelyg liberalus.

Rugsėjį, pirmąjį parašų rinkimo mėnesį, visuomenininkams pavyko surinkti apie 30 tūkst. parašų. Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme ragina įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje būtų galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad iniciatyvą savo parašais paremtų 50 tūkst. šalies piliečių.

Liko 5 dienos

Iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius Vytautas Sinica mano, kad iki lapkričio pradžios pavyks surinkti ne tik reikalingus, bet ir kelis tūkstančius papildomų parašų. Vyriausioji rinkimų komisija paprastai dalį parašų pripažįsta netinkamais.

„Dabar dar – pats parašų rinkimo įkarštis“, – LŽ sakė pašnekovas. Jo žiniomis, aktyviausiai iniciatyvą palaiko Vilniaus, Kauno, Panevėžio gyventojai, pasyvesni – klaipėdiečiai. V. Sinica atkreipė dėmesį, kad viena dažniausių nenoro dėti parašą priežasčių – reikalavimas nurodyti asmens kodą. „Žmonės, ypač vyresni, tiesiog bijo įrašyti kodą. Matyt, reikėtų ieškoti siūlymų, kaip ateityje tai pakeisti. Apskritai, jei žmonės sustoja ir išklauso, kas siūloma, dažniausiai pasirašo“, – kalbėjo jis.

Keisčiausia, anot jo, jog nemažai nepasirašančiųjų mano, kad siūlomas projektas – pernelyg liberalus. Esą net rusų tautybės asmenys teigia, kad jokių asmenvardžių rašymo nuolaidų nėra reikalo daryti. Akcija sulaukė ir emigrantų susidomėjimo. Tačiau entuziazmą atvėsino per daug sudėtinga elektroninio pasirašymo sistema. „Mano žiniomis, gauta tik 200 elektroninių parašų. Nuvylėme išeivius“, – pažymėjo V. Sinica.

Būtina apklausa

Pavyks surinkti parašus ar ne, klausimas bet kuriuo atveju bus sprendžiamas Seime. Ir parlamento frakcijų nuomonių skirtumai dėl parašų akcijos rezultatų taip pat neišnyks. V. Sinica mano, kad geriausias būdas išvengti spekuliacijų – surengti reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą.

Jis pasidžiaugė, kad iniciatyvinės grupės nariams pavyko pasiekti bent vieną gerą dalyką – projektai, kuriais siūloma keisti asmenvardžių rašymą dokumentuose, nebuvo įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą.

Kaip skelbta, pažadą neskubinti prieštaringai vertinamų projektų svarstymo iki parašų rinkimo akcijos pabaigos davė Seimo primininkė Loreta Graužinienė.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

„Lietuvos žinios“