Ukrainos ATKNC (Armijos tyrimų, konversijos ir nusiginklavimo centro) ekspertas Mikhail Samusis pareiškė, jog tiekdama karo laivus Rusijai, Prancūzija tiesiogiai pažeidžia pagrindinį Europos Sąjungos dokumentą, apibrėžiantį prekybos ginkluote reikalavimus, praneša Cenzor.NET, nurodydamas šaltinį „Delovaja stolica“.
Pastaruoju metu Europa patiria gilėjančią karo laivų statybos krizę, ES šalių karo laivynams nuolat mažinama biudžetų parama, pesimistiškai vertinamos tolesnio karo laivynų vystymo perspektyvos. Vienintelė išeitis Europos laivų statytojams – eksportas. Tačiau ir tarptautinėse rinkose tokia prekė, kaip [karo laivas] „Mistral“ paklausos neturi – prekė pernelyg brangi ir pagal jai priskiriamus uždavinius labai specifiška. Tokios klasės laivas reikalingas šalims, besirengiančioms vykdyti plataus masto desantines operacijas. Tačiau stambios šalys (pavyzdžiui, JAV ir Kinija) ir pačios pajėgios statyti tokių laivų analogus, ir šioje jautrioje sferoje nesirengia kliautis užsienio gamintojais.
Prancūzija bando tarptautinei bendrijai įteigti, jog „Mistral“ laivų pardavimas Rusijai nieko formaliai nepažeidžia. Iš tiesų atrodytų, kad Rusijos Federacijos neliečia Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos numatyti ginkluotės embargo reikalavimai. Tačiau yra viena maža aplinkybė, kurią prancūzų valdininkai linkę nutylėti. Nuo 1998 metų galioja Kodeksas, numatantis ES šalių elgesio normas dėl ginkluotės eksporto. 2008 metais šis dokumentas buvo patvirtintas kaip „Bendroji pozicija“, apibrėžianti Europos Sąjungos sutarimą dėl veiksmų ir taisyklių, vykdant karinių technologijų ir įrengimų eksporto kontrolę. Minėtais dokumentais ES šalims yra nustatyti kriterijai, kurie yra privalomi ir verslininkams, užsiimantiems ginkluotės prekyba.
Krymo okupacijos ir karo prieš Ukrainą sąlygomis „Mistral“ klasės karo laivų pardavimas Rusijai pažeidžia šešis iš aštuonių minėto Kodekso kriterijų.
Kriterijus Nr.2. Ginkluotės pirkėjas savo šalyje gerbia žmogaus teises. Matyt, nėra reikalo kalbėti apie tai, jog Rusijoje ne viskas gerai užtikrinant žmogaus teises. Ir nors laivai „Mistral“ kažin ar galėtų būti panaudoti represijoms prieš savus gyventojus, jau pats faktas, jog nedemokratinei vyriausybei tiekiama puolamoji ginkluotė, gali paskatinti autoritarinę valdžią dar labiau sugriežtinti režimą.
Kriterijus Nr.3. Ginkluotę perkančios šalies vidaus situacija atsižvelgiant į įtampas visuomenėje ir ginkluotus konfliktus. Ne paslaptis, kad ginkluotas konfliktas ir įtampa Rusijos Kaukazo regione nesiliauja jau kelis dešimtmečius ir kažin ar liausis artimiausiu metu.
Kriterijus Nr.4. Taikos būvio, saugumo ir stabilumo regione išsaugojimas. Šiuo kriterijumi numatoma, jog ES narės neteiks ginkluotės, kai yra rizika, jog įsigyjanti šalis ginkluotę gali panaudoti agresijai prieš kitą valstybę arba siekti jėga spręsti teritorinius ginčus. Šios dokumento skyriaus išaiškinime sakoma, kad tokia rizika suvokiama kaip ginkluotas konfliktas tarp ginkluotę perkančios šalies ir kitos valstybės arba tokio konflikto tikimybė; jeigu kitos šalies atžvilgiu yra teritorinių pretenzijų, kurias šalis – ginkluotės gavėja – siekė arba siekia išspręsti jėga; jeigu yra tikimybė, kad tiekiama ginkluotė gali neigiamai paveikti stabilumą regione.
Galima teigti, jog pastarasis kriterijus visais parametrais idealiai atitinka šiuolaikinės Rusijos situaciją.
Kriterijus Nr.5. Šalių – narių ir jų teritorijų nacionalinis saugumas, kai išorės ryšių pagrindu pasikliaujama kolektyvine šalių-narių, o taip pat draugiškų valstybių ir šalių-sąjungininkių parama bei atsakomybe. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos narės įsipareigoja netiekti ginkluotės toms šalims, kurios gali grasinti ne tik kitų ES narių, bet ir draugiškų valstybių saugumui. Po to, kai Ukraina su ES pasirašė Asociacijos sutartį, ji gali teisėtai vadinti save draugiška ir bendrasąjungine Europos Sąjungos šalimi.
Kriterijus Nr.6. Šalies-ginkluotės pirkėjos elgesys tarptautinės bendrijos erdvėje, taip pat jos požiūris į terorizmą, jos sąjunginiai ryšiai, pagarba tarptautinei teisei. Šis dokumento skyriaus tekstas kiekvienu žodžiu byloja apie šiandienę Rusijos situaciją: ir apie tiesioginį teroristų palaikymą Donbase, ir apie sąjungininkus (Sirija su Šiaurės Korėja), ir ypač – apie pagarbą tarptautinei teisei, kuomet turime omeny Krymo okupaciją.
Tuo pačiu metu, kaip teigiama anksčiau skelbtame Cenzor.NET pranešime, Rusija Sevastopolio uoste baigia įrengti prieplauką desantiniam karo laivui „Mistral“.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas