Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“, kaip juridiniam asmeniui, pateikė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.
Kaip gruodžio 30 d. pranešė STT, atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.
Tiesos.lt primena, jog šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kilus įtarimų, jog privačios bendrovės padengė dalį 147.000 Lt vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ kaštų. Tuo buvo siekiama, kad partijos įtakojami Vidaus reikalų ministerijos, tuo metu vadovautos Dailio Alfonso Barakausko, tarnautojai, vykdant viešuosius pirkimus, veiktų suinteresuotų bendrovių naudai.
Pradėjus šių nusikalstamų veikų tyrimą, buvo surinkta duomenų ir apie kitas galimai padarytas sunkesnes ir didesnio masto nusikalstamas veikas: susitarimą ir galimai neteisėtą įtaką Vidaus reikalų ministerijai 2013–2014 m. organizuojant daugiau kaip 27 mln. litų (daugiau nei 7,8 mln. eurų) vertės viešojo pirkimo konkursą, 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų) vertės viešuosius pirkimus valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir pirkimą Aplinkos ministerijoje. Atliekant tyrimą patikrintos ir įtarimų sukėlusios valstybės įmonės „Infostruktūra“ organizuotų ir vykdytų viešųjų pirkimų aplinkybės.
Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų 7 valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys.
Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1 300 000 litų (377 000 eurų) kyšių suma.
Partiją šioje byloje gins advokatas Juozas Gaudutis. Trečiadienio dieną J. Gaudutis buvo atvykęs į Specialiųjų tyrimų tarnybą susipažinti su „Tvarkai ir teisingumui“ pateiktais įtarimais.
Atsižvelgiant į atliekamo tyrimo sudėtingumą ir mastą, tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Nors įtarimai ir pateikti, šiuo metu netaikomos jokios laikinosios procesinės prievartos priemonės, ribojančios politinės partijos, kaip juridinio asmens, veiklą.
Kaip pranešė BNS, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas partijai pateiktus įtarimus prekyba poveikiu ir pinigų plovimu tiesmukai susiejo su praėjusią savaitę priimtu Seimo nutarimu dėl galimybės politiniu sprendimu jį reabilituoti.
„Aš visai neseniai dovanų gavau prieš kelias dienas, […] tai yra Seimo nutarimą dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo. Ir reakcijos ilgai laukti nereikėjo“, – BNS trečiadienį sakė R.Paksas.
Jo teigimu, kol kas šie įtarimai jam atrodo „nerimti“, tačiau nori su jais susipažinti išsamiau: „Kai jie bus padėti ant mano darbo stalo ir kai šalia bus padėtos teisinės išvados, advokatų išvados, aš tik tada galėsiu pasakyti, ar jie rimti, ar nerimti. […] Man asmeniškai atrodo, kad jie yra nerimti“, – kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.
Be to, R. Paksas pabrėžė, jog šie teisėsaugos veiksmai, kaip ir neseniai pasibaigusi Darbo partijos „juodosios buhalterijos byla“, yra „politinis kelias“ šias partijas pašalinti iš visuomeninio gyvenimo ir įtvirtinti dvipartinę politinę sistemą Lietuvoje, kurioje dalyvautų konservatoriai ir socialdemokratai.