Justina Gafurova | respublika.lt
Laisvės partija tapo pirmąja kregžde, įsteigusia savo analitinį centrą. „Laisviečiai” tikina, kad taip ketinama politiką remti analitiniais tyrimais, o greičiausiai ieškos būdų, kaip dar labiau liberalizuoti visuomenę. STT jau anksčiau įspėjo, kad tokie partijų centrai kelia klausimų, o teisininkai įtaria, kad tai bus papildomas būdas apeiti partijų finansavimo ribojimus.
Liberalios demokratijos institutas – taip vadinasi Laisvės partijos įsteigta viešoji įstaiga, kuri buvo pristatyta praėjusią savaitę. Jos vadovu tapo teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos (Ewelina Dobrowolska) patarėjas Daniel Ilkevič. Jis tikina, kad įstaiga jau veikia: organizuoja diskusijas, mokymus ir seminarus, plėtoja bendradarbiavimą su analitiniais centrais, jų susivienijimais Europoje ir pasaulyje.
„Liberalios demokratijos institutas jau dirba su bendruomenės telkimu Lietuvoje, kuriai siūlo tobulinimosi ir mokymosi galimybes. Stebint ir analizuojant geopolitinę situaciją, institutas artimiausioje ateityje pristatys aktualius tyrimus politikams ir visuomenei. Tikiuosi, jog mūsų veikla prisidės prie pilietiškesnės ir politiškai sąmoningesnės visuomenės ugdymo”, – tvirtino D.Ilkevič.
Ruoš naujus politikus
Kaip skelbia pats centras, jis ugdys jaunąją politikų kartą: „Vienas svarbiausių Liberalios demokratijos instituto tikslų – vykdyti politinį švietimą ir didinti pilietinį sąmoningumą Lietuvoje, ugdyti jaunąją ateities politikų kartą. Organizuodami diskusijas, mokymus ir seminarus, telkiame stiprią liberalią ir pilietišką bendruomenę, kuri aktyviai dalyvauja savo šalies, miesto ir bendruomenių gyvenime.”
Savo ruoštu partietė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikino, kad toks centras – nauja galimybė liberaliai politikai: „Laisvės partija eina kitų Vakarų Europos partijų, kurios taip pat turi savo analitinius centrus, keliu. Šis mūsų sprendimas atvers naujas galimybes teikti liberalius pasiūlymus Lietuvos darbotvarkei, skatins kokybiškas diskusijas valstybei ir žmonėms aktualiais klausimais.”
Pačios susikūrė sąlygas
Įdomu tai, kad galimybę partijoms steigti tokius analitinius centrus suteikė pačių partijų pernai Seime priimtas Politinių organizacijų įstatymas. O apie tokių centrų steigimą jau pranešė ir konservatoriai bei socialdemokratai.
Šis įstatymas turėjo apibrėžti politinių partijų ir rinkiminių komitetų veiklos modelį, o realybėje įtvirtino politinių partijų ir komitetų skirtumus. Pavyzdžiui, buvo numatyta prievolė politinius komitetus steigti kaip juridinius asmenis, nustatyti didesni reikalavimai dėl steigėjų skaičiaus nei buvo iki tol. Dėl to įstatymas buvo vetuotas prezidento. Veto Seime pristatinėjęs jo patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad priimant įstatymą „nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 metų savivaldos rinkimams reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį visuomeninių rinkimų komitetų narių skaičių. Toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms ir galimybėms dalyvauti rinkimuose.” Tačiau Seimas prezidento veto atmetė ir įstatymą vis tiek priėmė.
Taigi politinė partija dabar gali steigti vieną analitinį centrą ir būti tik vieno analitinio centro savininke. Analitiniai centrai bus finansuojami iš partijų lėšų, pinigų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, renginių bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, Europos politinių fondų lėšų, politinių fondų, įsteigtų ES ar NATO valstybėje narėje ir įtrauktų į Patikimų politinių fondų sąrašą, lėšų.
Taip pat numatyta, kad analitiniams centrams visais atvejais bus draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat gauti lėšų iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su valstybės interesais, konstitucinėmis vertybėmis ir nacionaliniu saugumu.
Sulaukė kritikos iš STT
Tačiau būtent nauja idėja partijoms leisti steigti tokius centrus neįtikino net STT. Mat numatytas reglamentavimas neužtikrina skaidrumo, sudaromos sąlygos neaiškios kilmės lėšų patekimui į šalies politinių partijų veiklą, analitinių centrų veikla gali sudaryti sąlygas partijoms išvengti atsakomybės.
STT korupcijos prevencijos pareigūnų vertinimu, analitinių centrų veikla galėtų sudaryti sąlygas partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo. Pavyzdžiui, už analitinio centro suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas arba šias paslaugas partijai gaunant neatlygintinai.
Politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn, už tai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai.
Komentuoja teisininkas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas:
Kaip praktikoje veiks tokie centrai, pamatysime ateityje. Bet jeigu įstaigą steigia partija, ir veikla, neabejotinai, bus susijusi su politika. Tai gali būti centras saviems žurnalistams, kitai veiklai vystyti. Organizacijos įstatuose galima rašyti ką tik nori, bet kai įstaigą steigia partija, akivaizdu, kad bus siekiama partijos tikslų. Nemanau, kad tai atspindi kažkokią naują kryptį, nes kaip centras veiks ar elgsis, spręsime pamatę tikrovėje jo daromus darbus. Juk ir dabar partijos savo programose deklaruoja, kad dirbs dėl žmogaus gerovės, bet žmogus kaip negali tos gerovės pajusti trisdešimt metų, taip ir negali. Socialinė atskirtis netgi didėja.
Spėju, tai yra politiniai tikslai turėti atsvarą kokioms nors organizacijoms viešojoje erdvėje, norint parodyti, kad štai yra kiti, ir esame mes. Kaip kad buvo profesorės J.Mažylės puolimo atveju. Ją gynė Žurnalistų sąjunga. Toks centras galėtų veikti kaip neva kompetentinga atsvara. Kitaip sakant, jeigu kažkas kritikuoja žmogaus persekiojimą už pažiūras, štai galima įsteigti savo instituciją, kuri pateisintų tokį persekiojimą. Institucionalizuojamas žmonių persekiojimas už pažiūras. Nieko naujo, vyksta skaldyk ir valdyk. Lietuvoje labai stipriai vyksta visuomenės skaldymas.
Nemanau, kad toks centras prisidės prie visuomenės švietimo, nes matome, kad ir šiandien didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos trafaretiškai atkartoja Laisvės partijos idėjų palaikymą. Jau ir taip vyksta toks Konstitucijos vertybes paminantis švietimas, kad jau nebėra ką daugiau sakyti.
Dar gali būti ir finansinis interesas. Mūsų asociacija dirba visuomeninėmis sąlygomis ir puikiai matome, kaip mūsų idėjos yra blokuojamos, kaip sunku skintis kelią, pasiekti žmones. Labai daug priklauso nuo finansavimo šaltinių. Matome, kad mūsų pagrindinių vertybių naikinimą ginančios organizacijos Lietuvoje klesti – jos gauna finansavimą. Tos, kurios palaiko valstybingumo stiprinimą ir tautinį identitetą, nėra palaikomos. Tai taip pat sena tiesa. Ir jeigu šio centro tikslas gauti tą finansavimą, jis tikrai bus skirtas.
Be to, tai gali būti apgalvotas būdas apeiti politinėms partijoms taikomus finansavimo ribojimus. Įsteigus tokį centrą galima gauti finansavimą ir netiesioginiu būdu finansuoti savo partiją.
O kad partijos pačios sau atvėrė tokias galimybes… Interesų konfliktų galima rasti labai daug kur politikoje. Bet kas gi dabar galvoja apie interesų konfliktą? Turbūt atsimename garsiąją frazę, kad moralė seniai nebe šio pasaulio dimensija.