propatria.lt
Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) pirmadienį paviešino poziciją, susiejančią į vieną dvi globalias krizes – klimato kaitą ir demokratijos nuosmukį. Pozicijoje teigiama, kad kova su klimato kaita gali padėti išsaugoti demokratiją, jei vartotojai liausis deginę anglį, naftą ir dujas, keisdami jas į žalius atsinaujinančios energijos šaltinius.
WEF teigia, kad per pastaruosius 15 metų stebimas demokratijos nuosmukis visame pasaulyje, o kad apsaugotų ir skleistų laisvę, lyderiaujančios demokratijos turi sustiprinti savo ekonomikas ir saugoti laisves.
Taip pat teigiama, kad mažai anglies sunaudojančių ekonomikų kūrimo pastangų ignoravimas padidintų, o ne sumažintų ekonominius pavojus. Kompanijos pakartotinai raginamos stabdyti investicijas į iškastinį kurą. Rusijos invazija Ukrainoje atnaujino dėmesį šiai ekonominei silpnybei.
WEF siūlo skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius branginant visas alternatyvas tiek, kad jos tiesiog iškristų iš rinkos.
„Pirmiausia, lyderiaujančios demokratijos turi liautis palaikiusios per mažą iškastinio kuro kainą (end the underpricing of fossil fuels), kuri yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis įvykti perėjimui prie švarios energijos. Šis per mažų kainų palaikymas, susijęs su anglies, dujų ir naftos gavyba, vien 2020 metais sudarė 5,9 trilijardų ekonominę žalą. Beveik ketvirtis šios sumos teko 48 didesnėms ar mažesnėms demokratijoms. Lyderiaujančios G20 demokratijos turėtų kolektyviai įsipareigoti išnaikinti kainos ir mokestines sąlygas iškastiniam kurui. Jos taip pat turėtų įvesti efektyvesnį iškastinio kuro apmokestinimą, kuris apimtų ir lokalią oro taršą, ir poveikį globaliniam atšilimui, ir kitą ekonominę žalą“, – rašo WEF.
Išplatintame dokumente teigiama, kad reikalavimų laikymasis turėtų būti įtvirtintas prievarta.
Taip pat siūloma, kad produkcijai, kurios gamyboje panaudojama daug anglies, būtų taikomi papildomi importo muitai, taip mažinant nesąžiningos konkurencijos riziką vietos verslams ir atgrasant kompanijas nuo persikėlimo į užsienį siekiant mokesčių išvengimo.
Galiausiai teigiama, kad demokratijos turi priversti (force) kitų nedemokratinių šalių ekonomikas kovoti su iškastinio kuro kainų mažinimu (underpricing), ypač turint galvoje, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra viešai įsipareigojęs iškastinio kuro išnaikinimui.
Daroma išvada, kad „atidėliodamos perėjimą prie švarios energetikos lyderiaujančios demokratijos tik daro savo ekonomikas labiau pažeidžiamas priklausomybės nuo iškastinio kuro, [o] perėjimas prie žaliosios energetikos yra gerai ne tik klimatui, tačiau ir pačių demokratijų išsaugojimui.“