BNS
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba pareiškė nepritarianti referendumui dėl dvigubos pilietybės. Tokią poziciją išeivių atstovai paskelbė po to, kai šiai iniciatyvai pritarė Vyriausybė.
„PLB valdyba džiaugiasi, kad Vyriausybė pripažįsta pilietybės klausimo svarbą ne tik emigravusiems, bet ir jų artimiesiems, ir ieško būdų šį klausimą spręsti, tačiau pasiūlytam Vyriausybės sprendimui rengti referendumą nepritaria“, – sakoma pirmadienį paskelbtame PLB valdybos pareiškime.
Išeivių bendruomenė laikosi pozicijos, jog pilietybės išsaugojimas atitinka Konstitucijos 12-ame straipsnyje minimus „atskirus atvejus“, todėl nėra būtinybės keisti Konstituciją referendumo keliu, o problema gali būti išspręsta papildant Pilietybės įstatymą. Šis straipsnis skelbia, kad „išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, ir gali būti keičiamas tik referendumu.
Vyriausybė referendumui siūlo pateikti naują Konstitucijos 12 straipsnio variantą: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“. Referendumą siūloma rengti kartu su kitais Seimo rinkimais 2016 metų spalį.
PLB pabrėžia, kad pasisako ne už neribotą dvigubą pilietybę, bet už „prigimtinės pilietybės išsaugojimo teisę“. „Esame viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur begyventume ir kokią pilietybę turėtume. Jeigu norime mažinti emigraciją, sugrąžinti lietuvius į Lietuvą, kad jie pasijaustų reikalingi Tėvynei, turime jiems suteikti galimybę išsaugoti prigimtinę pilietybę. Taip paskatinsime užsienyje gyvenančius lietuvius saugoti ir perduoti kitoms kartoms lietuvybę, pajusti pareigą protėvių žemei, ir nenukirsime lietuviškų šaknų išeivijos kartoms visiems laikams“, – sakoma pareiškime.
PLB pažymi, kad referendumui dėl dvigubos pilietybės 2016 metais pritartų tik tuo atveju, jei dėl dvigubos pilietybės būtų pasiektas visų parlamentinių partijų sutarimas, įvestas internetinis balsavimas, taip pat pakeistas Referendumo įstatymas nustatant, kad pakeisti minimai nuostatai pakaktų daugumos balsavusių, o ne visų balso teisę turinčių piliečių balsų, kaip šiuo metu. Išeiviai baiminasi, jog dabartinėmis sąlygos referendumo nuostatai priimti neužtektų balsų.
Pasak PLB, neįgyvendinus šių sąlygų referendumas turėtų būti rengiamas ne anksčiau kaip 2019 metais kartu su savivaldybių tarybų arba prezidento rinkimais.
Pritarus Vyriausybei, nutarimo projektas su siūlymu skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų toliau būti svarstomas Seime.
Pilietybės instituto liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę reikia įteisinti siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija. Kai kurie politikai siūlo įstatyme numatyti šalis, kurių piliečiai galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę.
Pagal dabartinį įstatymą, Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją.