alkas.lt
Lietuvoje įsidarbinusių užsieniečių „integracija stringa “, nes jie nemokomi lietuvių kalbos, nes valstybėje vis dar trūksta sisteminio požiūrio, teigė Ateities komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata, susitikęs su Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos, platformos „Bolt“ vadovais ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.
R. Lopatos pastebėjimu, nors naujuoju Seime rengiamu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu įtvirtinamas visiems, teikiantiems tiesiogines (kontaktines) viešąsias paslaugas, reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, viešasis sektorius tokiai reguliavimo permainai ruošiasi per vangiai.
„Niekas nemato bendro paveikslo, kokie yra dirbančių pabėgėlių ir kitų užsieniečių lūkesčiai ir kuo jiems galima padėti.
Integracija vyksta fragmentiškai, nes atsakingos institucijos nederina veiksmų tarpusavyje, taip pat nėra vieno problemos šeimininko, lyderio.
Maža to, integracija kliūva jau pirmame žingsnyje, kai atsakingos institucijos nesugeba rengti lietuvių kalbos mokymų užsieniečiams.
Nors pinigų mokyti lietuvių kalbos skiriama nemažai, jie neįdarbinami ir grįžta atgal į biudžetą“, – stebisi Seimo narys.
Valstybės kontrolė paskelbė, kad pernai savivaldybės nepanaudojo 311 tūkst. eurų iš 790 tūkst. eurų, skirtų ukrainiečių pabėgėlius mokyti lietuvių kalbos.
55 proc. apklaustų prieglobsčio gavėjų, lankiusių lietuvių kalbos mokymus, nurodė, kad tai jiems nepadėjo integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
Tiesa, pernai pusė Lietuvoje užregistravusių ukrainiečių rado darbą.
R. Lopata tikisi, kad sklandesnės integracijos ledus išjudins sumanymas rengti lietuvių kalbos mokymus užsieniečiams pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį.
Be to, spalį Seimą turėtų pasiekti naujasis Kelių transporto kodeksas, kuriuo bus kartu sureguliuojamos ir pavežėjais dirbančių užsieniečių sąlygos.
Pasak R. Lopatos liberalų sąjūdis savo rinkimų į Seimą programoje buvo išsikėlęs tikslą skatinti „lietuvių kalbos mokymąsi, kad visi turėtų vienodas galimybes integruotis į valstybės gyvenimą, gauti aukštesnes pajamas, suprasti Lietuvos gyventojams skirtos žinios“.
Alkas.lt primena, kad Liberalų sąjūdžio partneriai valdančioje koalicijoje – Laisvės partija savo rinkimų į Seimą programoje yra išsikėlęs tikslą panaikinti Valstybinę kalbos inspekciją.
Nepanaudoti 311 tūkst. eurų iš 790 tūkst. eurų, skirtų ukrainiečių pabėgėlius mokyti lietuvių kalbos atrodo tik nereikšminga suma palyginus su 35 milijonais eurų Europos Komisijos (EK) skirtų Lietuvai nepanaudojimu.
Būtent liberalioji laisvietė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau 20 mėnesių vilkina 35 mln. eurų, 23 parengtiems lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose projektams, panaudojimą.
Šias lėšas EK paskyrė Lietuvai kurti lietuvių kalbos išteklius elektroninėje erdvėje, tame tarpe ir dirbtinio intelekto sprendimams, pagal 2021 m. patvirtintą „Naujos kartos Lietuva“ planą.
Daugiau apie valdančiųjų nesirūpinimą valstybine kalba galima pasiskaityti čia:
A. Antanaitis. Valstybinė kalba – pramanai, problemos ir pasiūlymai