16 valstijų keliasdešimtyje miestų įvedė komendanto valandą, Niujorko policijos sąjungos vadovas sako, kad prarandama miesto kontrolė, o Linas Kojala sako (skaityti ČIA), kad „nereikia selektyviai išsirankioti faktų, žiūrėti į viską pro daužomų vitrinų prizmę ir pamiršti, kad didžioji dalis protestuoja taikiai“.
Kai kurie policijos pareigūnai, anot jo, atliko pareigą – žygiavo kartu su protestuotojais. (Policijos pareiga – žygiuoti su protestuotojais ar ginti įstatymą, tvarką ir nuosavybę?).
Kokie jo šaltiniai? „Washington Post“, „New York Times“… Pagarsėję šališkos, ideologizuotos žiniasklaidos ruporai.
Pažiūrėkite, kokie aktualūs klausimai keliami:
„Kodėl susišaudymuose su policijos pareigūnais žūsta proporcingai daugiau afroamerikiečių nei baltaodžių?“
Gal todėl, kad dėl menkesnio išsilavinimo, nedalyvavimo darbo rinkoje, gatvinio gyvenimo būdo ir polinkio į nusikaltimus yra dažniau traukiamas ginklas ir priešinamasi teisėtiems pareigūnų reikalavimams? Nesakau, kad tai viską paaiškina, juo labiau išsilavinimo, nusikalstamumo sisteminės sąlygos veda į atskirą kalbą. Bet kodėl L.Kojalos klausime jau numanomas rasizmas? Štampas.
„Kodėl policija militarizuota, o ginklai atkeliauja tiesiai iš kariuomenės?“
Tai dabartiniai vaizdai iš Amerikos miestų nepalieka abejonių, kad policija per mažai ginkluota ir reikia gvardijos karių – priešingai nei teigia L. Kojala. Ginklų demonizavimas Amerikoje yra leftistinės žiniasklaidos ir interesų štampas. Kai šitaip niokojama privati nuosavybė, kai eiliniai žmonės su ginklais rankose saugo savo turtą ir taip realizuoja JAV Konstitucijos 2 pataisos teises, kai trankomi policininkai per galvas, Lietuvos politologas klausia, ar ne per daug ginklų turi policija. Leftistinis štampas.
Dėl trečio klausimo – „kodėl 99% pareigūnų dėl juodaodžių aukų nesulaukė teisinių pasekmių?“ – autoriaus nuoroda neveikia, komentuoti sunku. Tokia statistika šokiruoja ir todėl skamba neįtikinamai.
Pati straipsnio intencija yra teisinga – situacija JAV yra kompleksinė, sudėtinga, nėra vieno viską paaiškinančio atsakymo.
Bet… L.Kojalai būdingas saldus, visiems įtinkantis, daug kalbantis, bet nieko iš esmės nepasakantis kalbos stilius. Tai ekraninė, wikipedinė politologija. Todėl, kad sąmoningai pasirinktas ekraninis karjeros modelis, yra įvaldytas nuosaikus, patrauklus, nieko „neįžeidžiantis“, visiems bent dalinai tinkantis TV žinių vedėjo stilius. Daugeliui žmonių tokios žinios yra naudingos. Bet žiūrint giliau ir iš esmės, toks politologinis diskursas tiesiog atkartoja vyraujančios žiniasklaidos štampus. Jis nėra kritiškas.
Ir pabaigai – ne viltis išgelbės JAV demokratiją, o tai, kad toje šalyje yra istoriškai susiformavusi kritinė masė (autonomiškų, savarankiškų, turinčių savo versliukus) žmonių, kurie pasiruošę ginti konstitucinius demokratinius Amerikos pagrindus, prigimtines teises.