Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( I )

A. SLAPP – TAI REIŠKINYS

Lietuvos, kaip ir daugelio pasaulio šalių piliečiai jaučia nerimą keliančią tendenciją viešojo intereso gynimo srityje – jiems iškeliamos specifinės bylos, vadinamos „strateginiais ieškiniais prieš visuomenes dalyvavimą“ (SIPVD) (strategic lawsuits against public participation – SLAPP). Sąvoka pirmaąsyk apibrėžė 1996 m. George W. Pring ir Penelope Canan jų knygoje savo knygoje „SLAPPs: Getting Sued for Speaking Out“.

SIPVD yra tam tikros rūšies civilinės bylos, kurias korporacijos iškelia atskiriems visuomenės nariams arba nevyriausybinėms organizacijoms už tai, kad jie įgyvendina pamatines žmogaus teises ir viešai pasisako dėl politiškai arba socialiniai svarbių dalykų: teikia parodymus viešuosiuose svarstymuose, renka parašus po peticijomis, kreipiasi į teismus administracine tvarka, pvz., dėl aplinkos apsaugos arba kitų viešąjį interesą užtikrinančių įstatymų pažeidimų, net už tai, kad atvirai kalba viešojo intereso klausimais.

SIPVD yra korporacijų renčiamos kliūtys, trukdančios įgyvendinti žmogaus ir visuomenės teises kreiptis į teismus. Pagrindinis SIPVD tikslas – korporacijų naudai nutildyti visuomenės protestus, neleisti žmonėms įgyvendinti savo pamatinių teisių – viešai kalbėti apie visuomenės interesus ir reikalauti iš valdžios užtikrinti teisingumą. Tai daroma siekiant įbauginti, atgrasyti kritikus, išsekinti protestuojančios visuomenės materialius ir žmogiškuosius išteklius, pakirsti jos gebėjimus kovoti dėl viešojo intereso.

SIPVD užmaskuojami kaip eiliniai civiliniai ginčai dėl neva padarytos „žala verslui“ atlyginimo: taip korporacijos, prisidengdamos visuomenės slopina ir šalin nukreipia atvirus pasisakymus dėl socialinės verslo atsakomybės, o visuomenės ginamus viešojo intereso dalykus paverčia paprastais techniniais privatinės teisės ginčais.

Korporacijos aktyvius visuomenės veikėjus (nevyriausybines organizacijas ir fizinius asmenis) tampo po teismus, reikalaudamos juos nubausti, visų pirma finansiškai, o bylos nagrinėjimo laikotarpiui areštuoti SIPVD aukų turtą…

SIPVD tikslų veiksmingumui didinti taikomas tam tikrų procesinių taktikų paketas:

1. Paprastai pateikiamos besaikės, lupikiškos pretenzijos dėl žalos, ir tvirtinimai, kurių paskirtis – apšmeižti, užsipulti ir sutriuškinti protesto dalyvius;

2. Pateikus teismui SIPVD, byloje toliau teikiama įvairaus pobūdžio prašymų, ypač dėl ieškinio užtikrinimo priemonių (ypač reikalavimai bylos nagrinėjimo laikotarpiui areštuoti SIPVD aukų turtą), taip pat dėl įrodymų išreikalavimo ir pan. procesą apsunkinančios priemonės, kurios sunkia našta užgultų aktyvius visuomenės narius ir jų organizacijas;

3. Dažnai nusitaikoma į atskirus protesto dalyvius, taip pat organizacijas, kurioms jie dirba, taip didinant bauginamąjį SIPVD poveikį;

4. Bylų vilkinimai. Dėl to SIPVD taikiniams dažnai tenka po keletą metų bylinėtis patiriant nemažų išlaidų, kitos turtinės, taip pat neturtinės žalos, kol teismas priima sprendimą jų naudai. Taip pat per bylinėjimosi laiką verslo bendrovės spėja sėkmingai sunaikinti tai, ką visuomenė siekė išsaugoti, todėl stojo ginti, arba sulaukiama visuomenės skųstos verslo veikos senaties.

Demokratinėse visuomenėse tokius ieškinius viešojo intereso gynėjams „pamokyti“ pateikia verslo korporacijos, totalitarinėse arba autoritarinėse valstybėse – valdžios struktūros (kartais iškeldamos ir baudžiamąsias bylas), o valstybėse, turinčiose pelno bet kuria kaina siekiančios korporacijos, „bananų“ respublikose – verslas drauge su korumpuota valdžia.

SIPVD veiksmingumas priklauso nuo valstybės teisinės sistemos pobūdžio:
• bylinėjimosi išlaidų dydžio, žalos atlyginimo „lubų“ ir teisinės pagalbos visuomenei prieinamumo
• įstatymų miglotumo ir lankstumo
• neįteisintos visuomenės narių apsaugos nuo tokio korporatyvinio persekiojimo (pvz., nėra teisminių saugiklių prieš SIPVD (angl. Anti-SLAPP) arba nenustatyti (e.g. anti-SLAPP statutes or discretionary cost awards against abuse of process).

SIPVD daro ypač neigiamą poveikį demokratijos procesui, nes silpnina piliečių ryžtą įgyvendinti savo teisę dalyvauti priimant politinius sprendimus arba nuolatos stebėti valstybines institucijas, pakerta piliečių tikėjimą teisingumu. Taip visuomenei trukdoma veiksmingai ginti pamatines žmogaus teises (raiškos, susirinkimų ir susivienijimų), pažeisdamos piliečių konstitucinę teisę į skųsti valdžios sprendimus ir teisę į teisingą teismą.

Todėl demokratiniame pasaulyje SIPVD vertinami kaip pastangos persekioti už pamatinių žmogaus teisių, ginamų valstybių konstitucijų ir pamatinių tarptautinių susitarimų, tokių kaip ….. įgyvendinimą.

Atskirų šalių ypatumai pristatyti LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atlikta analitinė apžvalgoje „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“, 2018-10-10.
Todėl norėčiau pakalbėti apie bendruosius tarptautinius principus, nustatančius verslo bendrovių prievolę savo komercinėje veikloje užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

2. JUNGTINIŲ TAUTŲ PRINCIPAI DĖL KORPORACIJŲ (VERSLO ĮMONIŲ) IR ŽMOGAUS TEISIŲ

Verslas ir žmogaus teisės tapo nuolatiniu pasaulio politinės darbotvarkės ir tarptautinės teisės dalyku nuo dešimtojo dešimtmečio. Jis tiesiogiai susijęs su globalizacijos reiškiniais – nepaprastai spartėjančia pasauline privataus sektoriaus plėtra ir tarptautine ekonomine veikla. Tai sustiprino socialinį susirūpinimą dėl verslo poveikio žmogaus teisėms.

Pagal Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaraciją valstybės įsipareigojo skatinti pagarbą šioms teisėms ir nacionalinėmis bei tarptautinėmis priemonėmis užtikrinti, kad jos būtų visuotinai ir tikrai pripažįstamos bei taikomos. Pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Europos valstybės įsipareigojo kiekvienam jų jurisdikcijai priklausiančiam asmeniui garantuoti šios Konvencijos apibrėžtas teises bei laisves.

Šiais pagrindais Jungtinėse Tautose pradėti formuoti tarptautiniai principai, kurie reglamentuotų verslo bendrovių veiklą, kad joms tiesiogiai pagal tarptautinę teisę įvesti tokie pat reikalavimai žmogaus teisių apsaugos srityje, kokius prisiėmė ratifikavusios valstybės: „remti, užtikrinti įgyvendinimą, gerbti, ir apsaugoti žmogaus teises“.

Kodėl išskirtas būtent verslas? Verslo įmonės yra neatsiejama kiekvienos visuomenės dalis, tačiau tai ekonominiai „organai“, o ne demokratinės viešąjį interesą atstovaujančios institucijos. Verslo atsakomybė nėra „antrinė“ valstybės atsakomybės atžvilgiu Korporacijų atsakomybė gerbti žmogaus teises egzistuoja nepriklausomai nuo valstybės pareigų. Todėl mūsų verslininkai nepagrįstai teigia, kad jie „neatsakingi“ – „valstybė leido, tai viskas gerai“.

Korporacijų atsakomybė taip pat yra susijusi su konkrečiais atvejais, Įmonė negali atlyginti už žmogaus teisių pažeidimus, darydama „gerus darbus kur nors kitur“. Verslo ir žmogaus teisių atveju galiojantis principas „nepakenkti“, „nedaryti žalos“ nėra pasyvus – įmonės gali ir turi imtis prevencinių priemonių, kurių reikalauja „reikiamo atidumo“ (due dilligence) principas.

Šiame Jungtinių Tautų inicijuotame procese 2008 m. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimais John Ruggie pasiūlė JT pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių.

Jiems 2011 m. vieningai pritarė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2011 m. birželio 16 d. priėmė rezoliuciją Nr. 17/4 „Žmogaus teisės ir tarptautinės korporacijos bei kitos verslo įmonės“ (JT rezoliucija dėl verslo ir žmogaus teisių), įteisinusią principus, pagal kuriuos verslas savo komercinėje veikloje privalo nepažeisti žmogaus teisių, o valstybės atitinkamai teisiškai reglamentuoti šį procesą. Pagrindinis informacinis portalas čia: https://www.business-humanrights.org/en/un-guiding-principles.

Nustatyti trys Rezoliucijos ramsčiai, kuriuos sudaro prevencinės ir kompensacinės priemonės: valstybės pareiga apsaugoti žmogaus teises, nes jos yra žmonių visuomenių pagrindas, verslo įmonių pareiga gerbti šias teises, nes šios teisės yra pagrindinis visuomenės lūkestis verslo ir žmogaus teisių atžvilgiu, prieinamos priemonės teisėms ginti, nes be jų neįmanoma užkirsti kelio visam piktnaudžiavimui.

(Bus tęsinys).

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top