Galima drąsiai teigti, kad Valstybės saugumo departamentas yra neutralizuotas. Jis nevykdo funkcijų, kurias jam priklausytų vykdyti. Jis nesaugo ir negina mūsų valstybės, mūsų piliečių nei nuo terorizmo, nei nuo užsienio šnipų, nei nuo organizuotų „baltųjų apykaklių“ grupių nusikalstamo poveikio aukščiausiajai valdžiai.
Sovietiniais laikais sklandė anekdotas. Sovietų režimo priešininkai kreipėsi į Vakarų demokratines valstybes prašydami jų nesikišti į Sovietų Sąjungos vidaus reikalus. Komunistinis režimas pats žlugs dėl biurokratų tingumo, dėl didelės korupcijos, dėl kompetencijos trūkumo ir dėl perdėto savęs vertinimo. „Tik nesikiškite, tik nieko nedarykite. Jie patys save sužlugdys. Jei kišitės, tai, žiūrėk, galvoti pradės!“ – teigė disidentai.
Mes nenorime, kad žlugtų mūsų valstybė. Mes nenorime, kad ji išnyktų iš pasaulio žemėlapio. Todėl kiekvieno iš mūsų pareiga turi būti drąsiai ir nieko nebijant kritikuoti valdžios priimtus sprendimus. Nereikia bijoti. Reikia kalbėti, išsakyti savo mintis ir, jeigu matai problemą, tai ją atskleisti, parodyti kitiems žmonėms, inicijuoti diskusiją, ginčus. Svarbiausia, kad valdžia atkreiptų dėmesį į problemas, jas suvoktų ir pradėtų jas spręsti.
Šį kartą išsamiau pakalbėsime apie valstybės saugumo struktūras, kurios privalo užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą, kurios turi saugoti ir ginti savo valstybės piliečių teises ir laisves. Mano giliu įsitikinimu, Valstybės saugumo departamentas yra nepajėgus užtikrinti šalies nacionalinį saugumą. Kodėl?
Demokratinėse valstybėse saugumo tarnybų uždaviniai yra šie (tai yra klasika, dviračio išradinėti nereikia):
Laiku identifikuoti veikas, keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.Nusikalstamos veikos yra nurodytos Baudžiamajame kodekse. Tai – šnipinėjimas; valstybės perversmas; išdavystė; padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką; antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas, veikla; vieši raginimai smurtu pažeisti LR suverenitetą; valstybės paslapties atskleidimas; teroro aktas, teroristinių nusikaltimų kurstymas, verbavimas teroristinei veiklai ir kt.
Saugumiečiai ieško nusikalstamų veikų požymių, stengiasi laiku juos nustatyti. Paieškoms naudoja įvairias priemones, kurioms nereikia gauti teismo sankcijos: kuria agentūrinius tinklus, skaito ir analizuoja viešą informaciją, keičiasi informacija su kitomis teisėsaugos institucijomis, bendradarbiauja su užsienio partneriais.
Perspėti. Žmonės negimsta nusikaltėliais. Kai kurie iš jų vėliau tampa blogiečiais. Labai daug priklauso nuo žmogaus auklėjimo, aplinkos, kurioje jis auga ir gyvena. Dauguma žmonių yra naivūs ir lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai. Prieš padarydamas nusikaltimą žmogus galvoja, mąsto, vyksta vidinė motyvų kova. Viena pusė teigia, kad daryti nusikaltimą yra blogai, nesąžininga ir nepriimtina. Kita – teigia, kad, padaręs nusikaltimą, gausi naudos, tapsi tikru „vyru“, įrodysi sau ir kitiems, koks esi „kietas“.
Saugumiečiai, laiku nustatę besiblaškantį, apimtą vidaus motyvų kovos asmenį, ne stengiasi kuo greičiau jį areštuoti ir pasodinti į kalėjimą, o imasi prevencinių priemonių tam, kad jį atvestų į doros kelią. Yra daug prevencinių priemonių, kurias savo darbe naudoja saugumo darbuotojai. Šios priemonės yra efektyvios bei duoda didelę naudą ir pačiam asmeniui, ir valstybei. Praktikoje žinoma daug atvejų, kai potencialus nusikaltėlis po teisingai panaudotų prevencinių priemonių tampa aršiu ir aktyviu kovotoju prieš nusikalstamumą.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
