Peder Jensen yra norvegų rašytojas ir eseistas
Pirmą kartą svarbiausių rinkėjams temų sąrašo viršuje artėjančiuose rinkimuose yra nusikalstamumas.
Iš daugiau nei 8200 žmonių, kuriuos Švedijos policija iki 2021 metų pabaigos priskyrė nusikalstamoms gaujoms, beveik 15% buvo jaunesni nei 18 metų. Kai kurios gaujos specialiai verbuoja paauglius. Švedijos teisinėje sistemoje jie gali tikėtis švelnesnių nuosprendžių dėl jauno amžiaus ar net ir visai išvengti laiko praleidimo kalėjime. Kalėjimai Švedijoje jau perpildyti.
Tik per dvi kartas Švedija pasikeitė iš saugiausios pasaulio valstybės į vieną iš pavojingiausių šalių Europoje. Per tą patį laiką imigracija dramatiškai pakeitė Švedijos gyventojų sudėtį. Tarp tų, kurie gali balsuoti 2022 rugsėjo rinkimuose, 1,2 milijono yra gimę už Švedijos ribų. Tai 200 000 užsieniečių daugiau nei ankstesniuose, 2018 metų rinkimuose. Beveik kas ketvirtas pirmą kartą balsuojantis 18-21 metų amžiaus asmuo yra arba gimęs užsienyje arba turi du užsienyje gimusius tėvus. Centrinėje Malmės dalyje beveik kas antras pirmą kartą galėsiantis balsuoti asmuo yra užsienio kilmės.
Musulmonų imigrantai Švedijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, didžiąja dalimi linkę balsuoti už Socialdemokratus ar kitas socialistines ar kairiojo sparno partijas. Tačiau dabar, kai jie tapo tokie gausūs ir savimi pasitikintys, jie taip pat kuria ir savo pačių partijas. Mikailas Iukselis (Mikail Yüksel), Turkijoje gimęs musulmonas, vadovauja partijai Niuansas (Nyans), turinčiai daug sekėjų miestuose, tokiuose kaip Malmė. Iukselis įrodinėjo, kad velionio švedų menininko Larso Vilkso meno kūrinys turėtų būti sudegintas, nes jis tarimai vaizduoja islamofobiją.
Basemas Machmudas (Basem Mahmoud) yra imamas, užimantis savo pareigas Malmės Rosengordo srityje, kur didesnę gyventojų dalį sudaro musulmonai. Jis vadina žydus „kiaulių ir beždžionių palikuonimis“, sakydamas, kad „tik cituoja Koraną“ ir laukia „didžiojo mūšio“, kai visi ne musulmonai bus priversti paklusti musulmonams. Jis taip pat gynė žiaurią prancūzų mokytojo Samuelio Paty (Samuel Paty) žmogžudystę 2020 metais. Mokytojui po pamokos apie išraiškos laisvę galvą nupjovė čečėnų musulmonas.
2022 vasario mėnesį Machmudas užsipuolė švedų mokyklas ir socialines tarnybas ir pranešė, kad musulmonai perima šalį. „Švedija yra mūsų“, – sakė jis. „Ji mūsų, nesvarbu ar jiems [švedams] tai patinka, ar ne. Po dešimties ar penkiolikos metų ji bus mūsų.“
Išprievartavimų dažnis Švedijoje yra vienas iš aukščiausių pasaulyje. 2018 metais valstybinis transliuotojas SVT atskleidė, kad 58% vyrų, nuteisti Švedijoje už prievartavimus ir mėginimus išprievartauti per paskutinius penkerius metus, buvo gimę užsienyje. Kai kuriuose pačiuose žiauriausiuose išprievartavimuose dalyvavo musulmonų ar Afrikos imigrantai.
Deja, šios bėdos nebeapsiriboja tik didžiaisiais miestais. Jos plinta į mažesnius miestelius ir net kaimus visoje Švedijoje. Kalmaras, santykinai nedidelis viduramžių miestas, turintis istorinę reikšmę, patyrė daug mirtinų gaujų susišaudymų.
Švedams, norintiems, kad jų šeimos būtų apsaugotos nuo smurtinių nusikaltimų, ima trūkti vietų, kur persikelti. Nebent jie nusprendžia visai palikti savo gimtinę. Kai kurie jau tą daro.
Švedijoje visuotiniai rinkimai vyks 2022 metų rugsėjo 11 d. Tuo pat metu šalį drebina nematyta modernios Švedijos istorijoje nusikaltimų banga.
Patrikas Obergas (Patrik Ohberg), politikos mokslų atstovas SOM institute (Tyrimų organizacijoje Geteborgo universitete) tvirtina, kad „Tai pirmieji moderniųjų laikų rinkimai, kuriuose nusikalstamumo klausimas yra taip aukštai dienotvarkėje, kad visos partijos priverstos apie tai kalbėti, nori jos to, ar ne.“ Tai gali būti palanku Moderatų partijai, Krikščionims Demokratams ar Švedijos Demokratams. Kitame politinio spektro gale tai gali būti nuostolinga Kairiųjų partijai, Žaliesiems ir įtakingiausiai Socialdemokratų partijai.
Socialdemokratų partija vadovauja Švedijos vyriausybei nuo 2014 metų. Per šiuos aštuonerius metus nusikalstamumas nenutrūkstamai auga, pasiekdamas visoje šalyje nepakenčiamą mastą. Paskutiniais metais Švedija kas savaitę, o kartais ir kelis kartus per savaitę susiduria su išpuoliais, kuriuose naudojamos bombos, rankinės granatos ar kiti sprogstamieji įtaisai.
2021 metų lapkričio mėnesį iš partijos vadovo ir Premjero pareigų atsistatydino socialdemokratas Stefanas Liofvenas (Stefan Löfven), o Magdalena Anderson (Magdalena Andersson) tapo pirmąja moterimi Ministre Pirmininke. 2022 metų balandį keliuose Švedijos miestuose vyko žiaurios musulmonų riaušės ir išpuoliai prieš policiją, kai antiislamiškas aktyvistas Rasmusas Paludanas (Rasmus Paludan) mėgino sudeginti Korano kopijas. Tuomet Anderson pripažino, kad prie gaujų smurto prisidėjo integracijos stoka, sakydama, kad yra „stiprios jėgos, pasiruošusios toli eiti, kad pakenktų mūsų visuomenei.“
„Segregacijai leista pažengti taip toli, kad dabar Švedijoje egzistuoja paralelinės visuomenės,“ – pasak Aftonbladet, sakė Anderson. „Mes gyvename toje pačioje šalyje, bet visiškai skirtingose realybėse… Integracija pasirodė per menka, kai turime tokios didelės apimties migraciją. Visuomenė taip pat buvo per silpna.“
Kiti, leidę problemoms nekontroliuojamoms augti dešimtmečiais, pavėluotai priėjo prie tos pačios išvados. Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson), liberaliai konservatyvios Moderatų partijos vadovas, tapo 2022 rugpjūtį žiniasklaidos skilties bendraautoriumi, kur pripažįstama, kad „Švedija prarado nusikaltimų kontrolę. Nusikaltimams sunkėjant kaltininkai tampa vis jaunesni.“
„Deja, visos partijos, atstovaujamos Švedijos parlamente (Riksdage) prisidėjo prie dabartinės problemos, ir tik dešiniojo sparno Švedijos Demokratai yra dalinė išimtis.
Net didžiosios žiniasklaidos priemonės, tokios kaip BBC, pripažįsta, kad Švedijoje mirčių dėl nužudymo šaunamuoju ginklu dažnis yra vienas iš aukščiausių Europoje. Oficialus Švedijos vyriausybės pranešimas, paskelbtas 2021 metais, teigia, kad kasmet keturi žmonės milijonui gyventojų Švedijoje miršta nuo šūvių. Europos vidurkis yra 1,6 žmonės milijonui gyventojų. Statistika atskleidžia, kad 85% įtariamųjų, susijusių su mirtinais susišaudymais Švedijoje yra arba gimę užsienyje ar yra imigrantų kilmės. Neseniai bombų sprogdinimai ir susišaudymai išplito už didžiųjų miestų ribų. Po daugybės šūvių mažesniame miestelyje Erebru (Örebro) vietinis policijos vadovas kalbėjo, kad dabar ne tik yra daugiau gaujų, bet jos ir tapo žiauresnės. „Jei gal prieš 10 metų kažkas buvo sumušamas, tai po to jie ėmė šaudyti vienas kitam į kojas,“ – pasakojo Matijas Fošstenas ( Mattias Forssten) naujienų agentūrai Reuters. „Dabar jie šaudo vienas kitam į galvą.“
Rugpjūčio 19 dieną po šūvių Malmėje, trečiame pagal dydį Švedijos mieste, žuvo vyras, o moteris buvo išvežta į ligoninę su rimtais sužeidimais. Išpuolis vyko didžiausio prekybos centro Emporia viduje. Pasak policijos, nužudytas vyras buvo žinomai susijęs su nusikalstama gauja. Tačiau sužeistoji moteris, atrodo, buvo ten atsitiktinai atsidūręs nekaltas stebėtojas. Užpuolikas popietiniu laiku iššovė daug šūvių didžiausio prekybos centro viduje. Jis galėjo lengvai sužeisti ar nužudyti daug kitų žmonių, net nesąmoningai.
Susidurdamos su didžiule nusikaltimų banga Švedijos policijos pajėgos yra perkrautos darbu, joms trūksta personalo. Nerimą keliantis skaičius žmogžudysčių niekada neišaiškinamos, o daugelis įvykdžiusių mažesnius nusikaltimus lieka beveik nenubausti.
Švedija metų metais importavo ir eksportavo džihadistus. Kai kurie musulmonai po 2014 metų keliavo iš Europos į Vidurio Rytus palaikyti taip vadinamos Islamo Valstybės, be abejonės, žiauriausios teroristinės organizacijos. Nors daugelis ten žuvo, kai kurie išgyvenusieji pastaraisiais metais grįžo į Europą. Jie tiesiogiai ar netiesiogiai palaikė žvėriškas teroristines atakas, žudynes, galvų nupjovimus ir vergų aukcionus. Nepaisant to, daugelis iš jų grįžę į Švediją nesusidūrė su realiomis bausmėmis. Kai kurios vietinės savivaldybės net siūlė jiems nemokamus vairuotojo pažymėjimus ir apgyvendinimo garantijas, besistengdamos vėl integruoti šiuos užkietėjusius džihadistus į Švedijos visuomenę.
2022 metų pradžioje vyrui buvo pateikti kaltinimai dėl grasinimų policijai po to, kai jis iškėlė į Islamo Valstybės panašią vėliavą savo balkone Brobyje (Broby), 3000 gyventojų turinčiame miestelyje pietinėje Švedijoje. Jis sakė policininkams, kad nupjaus jiems galvas, bet vėliau pareiškė, kad policininkai asmeniškai jam kerštavo.
Norbergas, sena kasybos bendruomenė centrinėje Švedijoje, turinti apie 4500 gyventojų. 2022 metų balandžio mėnesį apie 40 metų amžiaus vyras, manoma, iš Afganistano, buvo sulaikytas už išprievartavimą ir mėginimą nužudyti moterį, nustumiant ją žemyn į seną kasyklos šachtą. Vyras atvyko į Švediją su migrantų banga 2015 metais, ir jam nebuvo suteiktas leidimas čia gyventi, bet jis vis dėlto liko šalyje. Jis, matyt, prašė švedės moters tekėti už jo. Kai ši atsisakė, jis ją išprievartavo ir nustūmė žemyn į 20 metrų gylio kasyklos šachtą. Kai jis vėliau sugrįžo ir suprato, kad moteris vis dar gyva, jis ėmė mėtyti į ją akmenis, norėdamas užmušti. Tiesiog per stebuklą moteris išgyveno ir išgulėjusi apleistoje šachtoje dvi dienas buvo išgelbėta. Gali būti, kad užpuolikas užmušė ir savo buvusią žmoną.
2022 metų liepos mėnesį devynerių metų švedų mergaitė tapo žvėriško mėginimo nužudyti auka žaidimų aikštelėje Šelefteo (Skellefteå) miestelyje šiaurinėje Švedijoje. Ji buvo išprievartauta ir sumušta iki komos būklės. Įtariamasis – imigrantas iš Etiopijos. Pradžioje jis tvirtino esąs 13 metų amžiaus, bet tikėtina, kad yra keleriais metais vyresnis. Tik prieš savaitę iki mėginimo nužudyti jam buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Švedijoje, nors vietinėje bendruomenėje jis buvo apibūdinamas kaip „vaikštanti rankinė granata.“
Juodasis kirvis yra tarptautinė, ypač žiauri kriminalinė organizacija, kurios šaknys Nigerijoje. Jie yra viena iš daugelio konkuruojančių nusikalstamų gaujų, įsitvirtinančių Švedijoje. Oficialiame 2019 m. Policijos pranešime nurodoma, kad vien tik Stokholmas turi mažiausiai 50 skirtingų šiuo metu mieste veikiančių nusikalstamų gaujų. Jos taip pat tampa vis agresyvesnės ir žiauresnės. Skandinavijos šalys tradiciškai neturėjo stiprių organizuotų nusikalstamų grupių, panašių į Pietų Italijos mafiją. Dabar Švedijoje yra dešimtys skirtingų grupių ir klanų, kovojančių vienas prieš kitą dėl vietinės narkotikų rinkos, apsaugos reketo ar kitos nelegalios veiklos. Kai kurios iš jų net sugebėjo susikurti kriminalinę infrastruktūrą, turinčią ryšių su teisininkais ir biurokratais. Beveik visos jos buvo įvežtos į šalį po 1970 metų. Daugelis iš šių nusikaltėlių turi etnines šaknis žymiai šiurkštesnėse ir labiau ciniškose visuomenėse islamiškame pasaulyje arba Afrikoje. Malonūs Švedijos kalėjimai jų neatgraso.
2019 metų gruodį trys kaukėti vyrai apiplėšė vietinį restoraną Gislavedo miestelyje. Šešiasdešimtmetis švedų šeimos vyras buvo nužudytas mačete.
Švedams, norintiems, kad jų šeimos būtų apsaugotos nuo smurtinių nusikaltimų, ima trūkti vietų, kur persikelti. Nebent jie nusprendžia visai palikti savo gimtinę. Kai kurie jau tą daro.