Pergalė prieš Koenų šeimos Didžiojo apkeitimo schemą kaimiškoje Prancūzijos Kalako gyvenvietėje

Buvo manoma, kad „Horizonto“ projektas, remiamas turtingos Koenų (Cohen) šeimos, kaimiškoje Kalako (Callac) gyvenvietėje sukurs daugiakultūrinę „modernių laikų Nojaus arką“, bet vietos gyventojai pasipriešino ir nugalėjo.

Plano apgyvendinti 70 pabėgėlių šeimų kaimiško tipo Prancūzijos Kalako miestelyje buvo atsisakyta po masinių gyventojų protestų.

Vietinės valdžios sprendimas atšaukti šį projektą, remiamą turtingos Koenų šeimos ir Makrono vyriausybės, pripažįstamas kaip vietinių prancūzų, pasipriešinusių jų teritorijos atėmimui, pergale.

Daugelis politikų, kurie rėmė projektą, pripažįsta, kad visuomenės spaudimas lėmė jų sprendimą atšaukti „Horizonto“ pabėgėlių priėmimo ir globos projektą, kuris susidūrė su masine vietos gyventojų opozicija.

Rugsėjį ir lapkritį vyko dvi didelės demonstracijos, ant bendruomeninių pastatų buvo klijuojami skelbimai ir šūkiai, o laiškų kampanijos darė milžinišką spaudimą vietiniams už migraciją pasisakantiems politikams.

„Aš priėmiau sprendimą sustabdyti (…) Tam tikru metu reikia priimti sprendimą,“ – sakė naujienų agentūrai AFP Kalako meras Žanas Yvas Rolanas (Jean Yves Rolland), priklausantis Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) partijai. „Aš asmeniškai buvau už šį projektą, bet jo nebebuvo įmanoma apginti, miestelio taryba būtų žlugusi (…) Aš priėmiau sprendimą juos išgirsti, į juos įsiklausyti.“

Remix News, pirmieji paskelbė istoriją anglakalbėje spaudoje, pasakodami, kad Koenų šeima yra pagrindinis šio projekto finansinis rėmėjas ir ideologinis vadovas. Šeima, kuriai vadovauja Mari Frans Koen (Marie France Cohen), užgyveno didžiąją dalį savo turtų iš brangių geros kokybės vaikiškų drabužių mažmeninės prekybos įmonės Bonpoint, kurią šeima pardavė už milijonus. Mūsų tiriamajame straipsnyje smulkiai aprašytas prabangus šeimos gyvenimo stilius, kuriame gausu dvarų. Nuo to laiko per šeimos Medici fondą Koenai ėmėsi visos eilės „progresyvių“ projektų, iš kurių turbūt labiausiai ambicingas yra „Horizonto“ projektas, pagal kurį pabėgėliai turėtų būti apgyvendinti kaimo vietovėse visoje Prancūzijoje, pradedant nuo 20 skirtingų miestelių.

Buvo numatyta pradėti projektą nuo didelės grupės pabėgėlių šeimų, nukreiptų į Kalaką, kuriam būdinga senstanti populiacija ir aukštas nedarbo lygis.

Kaip Remix News jau rašė, į protestus prieš šį projektą rinkosi įvairūs konservatyvūs aktyvistai ir Reconquest (pažodžiui – atkovojimo, kontrolės atgavimo) partija. Tačiau šių pastangų priešakyje kaip piliečių iniciatyva buvo Kalako gyventojai, atsisakę migrantų perkėlimo į jų miestelį. Šie miestiečiai nurodė ir taip jau aukštą bedarbystės lygį Kalake, siekiantį 17,6 procento, ir paklausė, kodėl planuojama rasti darbus naujai atvykstantiesiems anksčiau nei žmonėms, kurie jau gyvena šioje zonoje. Be to, jie minėjo galimą mokyklų ir vaikų darželių perpildymą bei milijonus mokesčių mokėtojų eurų, kurių reikės atvykėlių integracijai.

Protestams plečiantis miestelis tapo Didžiojo apkeitimo, apibūdinamo kaip demografinio europiečių pakeitimo ne europiečiais, simboliu. Demonstrantai pabrėžė, kad migrantų perkėlimo schema drastiškai pakeistų taikų 2200 gyventojų turintį miestelį Kot d‘Armoro departamente Bretanėje ir sukeltų tas pačias daugiakultūriškumo problemas, kurios kankina tokius miestus kaip Paryžius, kur pusę nusikaltimų įvykdo užsieniečiai, o tėvai vengia valstybinių mokyklų sistemos.

Kai kurie gyventojai tiesiogiai pasisakė prieš šį projektą, pavyzdžiui Danielė Le Men (Danielle Le Menn), kuri tvirtino, kad jai tapo priimtinesnės Eriko Zemūro (Éric Zemmour) Reconquest partijos propaguojamos idėjos, partijos, kuri žinoma kaip oponuojanti masinei migracijai.

„Aš susilaikiau per prezidento rinkimus, bet p. Zemūro idėjos man pradeda patikti. Aš norėčiau, kad mes išsaugotume savo tapatybę, savo papročius, savo vertybes. Moterys su šydais Kalake? Aš tam nepritariu. Aš visais aspektais bretonė, sakė Le Men.

Piliečiai taip pat ėmėsi iniciatyvos ir pristatė merui laišką, kuriuo protestavo prieš „Horizonto“ projektą. Jame rašoma:

„Tikslas būtų iš naujo apgyvendinti nedidelį „senstantį“ miestelį migrantais, atgaivinti miestelio centrą ir vystyti ekonomines veiklas. Taigi migrantai būtų prižiūrimi, apgyvendinti ir apmokyti, jiems būtų rasta 70 darbo vietų.

70 ne europiečių šeimų atvykimas visiškai sutrikdytų savivaldybės ir kantono gyvenimą. 38 prancūziškai nekalbantys vaikai būtų mokomi Kalako mokykloje, išskirstomi į klases. Tai dar labiau apsunkintų mokytojų užduotis.

Kaip jūs galite primesti Kalako žmonėms tokį projektą, kuris verčia suabejoti mūsų gyventojų tapatybe, o dar ir prieš nustatant tikrąsias šio projekto išlaidas.“

Peticijoje jie toliau aiškino, kad šiam projektui numatomi skirti milijonai eurų, kurių didžiąją dalį suteiks Prancūzijos vyriausybė, galėtų būti panaudojami padėti jau gyvenantiems miestelyje žmonėms.

„Mes esme įsitikinę, kad milijonai eurų, kuriuos kainuos šis projektas, turėtų būti investuojami visų pirma vietinių gyventojų reikmėms per būstų atnaujinimą, energetinę paramą, per Kalako miestelio ir aplinkinių savivaldybių vystymą, kas leistų ten suklestėti vietiniams gyventojams, o tiems, kurie norėtų atvykt ir įsikurti be piniginės paramos, leisti padaryti tai vėliau,“ – rašė miestelio gyventojai.

Nežiūrint šio pasipriešinimo, pernai Makronas pareiškė, kad jo vyriausybė planuoja pradėti iškeldinti migrantus iš miestų į kaimo vietoves dėl nusikalstamumo problemų ir etninių getų susikūrimo Prancūzijos miestuose, apibūdindamas tai kaip „galimybę.“

Šalies mastu 62 procentai prancūzų sako, kad jie norėtų, jog būtų vykdomas nacionalinis referendumas dėl besitęsiančios imigracijos, o kita apklausa rodo, kad dauguma prancūzų ir oponuoja ir besitęsiančiai imigracijai, ir jaudinasi dėl Didžiojo apkeitimo.

Tačiau Kalako meras tvirtino, kad jis nusivylė dėl to, jog jo miestelyje šį projektą teko atšaukti.

„Gaila, kad taip atsitiko (…) Tai buvo žmoniškas didelės svarbos projektas, neabejotinai labai svarbus Kalakui ateityje,“ – sakė jis.

Meras ketino informuoti jį įgaliojusius asmenis kitame savivaldybės naujienlaiškyje, bet informacija nutekėjo dar prieš jam galint pranešti apie projekto atšaukimą.

Pareiškime Merci labdaros fondas, valdomas Koenų, rašė, kad apgailestauja „dėl Kalako mero ir išrinktųjų tarnautojų priimto sprendimo.“

Fondas taip pat tvirtino, kad prieštaravimas didelio skaičius pabėgėlių perkėlimui į miestelį susijęs su antisemitizmu, lyg užsimindami apie Koenų žydišką kilmę.

Merci labdaros fondas smerkia dezinformacijos kampaniją, kuria kraštutinės dešinės grupės ir žiniasklaida siekia suskaldyti gyventojus ir destabilizuoti miesto tarybą. Ši šlykšti kampanija su rasistiniais ir antisemitiniais pustoniais remiasi užsipuolimo ir gąsdinimo metodais, įskaitant grasinimus mirtimi, nukreiptus į merą ir keletą miesto tarybos narių, ir net į jų asmeninį gyvenimą.“

Merci labdaros fondas praeityje buvo nurodęs, kad planuoja perkelti pabėgėlius visoje Prancūzijoje į 20 skirtingų miestelių kaimiškose vietovėse, turėdami omeny, jog Kalakas tėra tik viena iš tų vietų. Nors gyventojai laimėjo pergalę pasitelkę „apačių pasipriešinimą“, nėra aišku, kaip nuo šiol elgsis fondas. Tačiau mažai tikėtina, kad jis visiškai pasiduos, nes tebėra daug planuojamų kitų Didžiojo apkeitimo stiliaus projektų kitose vietovėse.

Šaltinis: Remix News

4.6 8 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top