Vaiko mirtimi pasibaigęs smurto protrūkis Kėdainiuose ir dar kartą išryškėjusi Vaiko teisių apsaugos tarnybų negalia sukrėtė Lietuvos visuomenę, o politikus paskatino dar kartą svarstyti, kokių sisteminių permainų reikia, kad vaiko teisių apsaugos sistema pagaliau imtų veikti ir užkirstų kelią tokioms skaudžioms nelaimėms.
Ir nors parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos surinkti parašus dėl neeilinės sesijos, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė informavo, kad paprasčiau tai būtų padaryti Seimo valdybos sprendimu. Ji šio klausimo spręsti rinksis kitą savaitę, trečiadienį.
Neeilinė sesija, skirta priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir apsvarstyti ydingą vaiko teisių apsaugos sistemą, kol kas numatoma vasario 14 dieną. Iki tol Seimo nariai turės galimybę susipažinti su įstatymo pataisų projektais, organizuoti aptarimus bei diskusijas.
Kaip skelbia lrs.lt, išryškėjusias institucijų darbo ir teisės aktų spragas Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį, sausio 30 d., 9 val. aptars su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene.
Tačiau Petras Ragauskas, baudžiamosios teisės ekspertas iš Lietuvos teisės instituto, yra įsitikinęs: teisinių instrumentų užkardyti smurtui prieš vaikus netrūksta, trūksta valios tuos instrumentus taikyti. „Apsaugoti vaikams priemonių ir dabar yra pakankamai, jeigu tik būtų valios tai spręsti“, – taip, lrytas.lt teigimu, BNS naujienų agentūrai sakęs teisės ekspertas.
Kaip sakė P. Ragauskas, „Baudžiamasis kodeksas sako, kad niekieno atžvilgiu negalima naudoti fizinio smurto – nei savo vaikų, nei kitų asmenų atžvilgiu“. Dar daugiau – jame įtvirtintos nuostatos numato atsakomybę ne tik už sunkius sveikatos sutrikdymus, bet ir už nedidelius sužeidimus. Todėl, teisininko įsitikinimu, proveržiui vaiko teisių apsaugos srityje pasiekti reikia ne naujų teisinių pataisų, o „vienintelio dalyko – kad teisėsaugos institucijos realiame gyvenime tuos straipsnius, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas, taikytų“. Ir todėl visos pastaruoju metu siūlomos įstatymų pataisos, jo manymu, yra perteklinės. „Man tos iniciatyvos yra panašios į mitą, į bandymą ieškoti pakankamai aiškioje vietoje atsiprašymų ar pabandymų įrodyti, kad reikėtų dar kokių nors įrankių šiai problemai spręsti“, – sakė P. Ragauskas.