Pfizer vadovas Albert Burla sako banko Goldman Sachs vadybininkui: apsauga dabar trunka vos keletą mėnesių. Ir jau pasirodo kiti variantai.
Omikronas sukėlė sunkumų net svarbiausiam pasaulio kovotojui su korona virusu – Pfizer bendrovei. Apie tai Trijų Karalių dieną per vaizdo konferenciją su komerciniu banku Goldman Sachs pripažino farmacijos milžinės prezidentas Albertas Bourla. „Vyraujant Delta variantui, bendrovė svarstė, – aiškino Bourla to užklaususiam Goldman Sachs tyrimų skyriaus vadovui Chris‘ui Shibutani, – paruošti gamybą viso pasaulio trečiajai vakcinos dozei ir tada. revakcinacijai rudenį. Bet situaciją šiandien komplikuoja Omikronas, verčiantis savęs klausti, ar reikia skubios ketvirtos dozės prieš pereinant prie kasmetinių skiepijimų plano. Jau šiandien Omikronas privertė teikti trečiąją dozę ne po šešių mėnesių, kaip pradžioje buvo numatyta, bet po trijų. Ir tai dramatiškai keičia panoramą“.
Tai ne tik horizontų klausimas, bet pačios Pfizer bendrovės, nenumačiusios savo programoje tokios sutankintos vakcinos dozių serijos. Tuo labiau, kai tai vyksta greitai, o vakcina turi likti tokia, kokia naudojama dabar. Bourla paaiškino Goldman investitoriams, jog „žinoma, turime efektyvią vakciną prieš Omikroną. Klausimas yra, ar ją naudosime, ar ne. Judame visu greičiu, ir net jei šiuo metu nemačiau laboratorijos duomenų, pasiremdamas tuo, ką jau padarėme praeityje, galiu tvirtinti, kad turėsime efektyvią vakciną nuo Omikrono iki to termino, kurį buvome numatę, pabaigos: tai yra kovo gale. Tačiau negaliu atsakyti į klausimą, ar mums jos iš tiesų prireiks pradedant nuo balandžio mėnesio. Esame visai įsitikinę, kad ji bus, ir bus labai veiksminga, ir kad per metus galėsime pagaminti milijardus, o ne milijonus dozių. Bet aš nežinau, ar bus tas poreikis, ar kitas, nes jau dabar matau, kad po Omikrono atsiranda daugybė kitų variantų…“.
Pfizer vadovas, kalbėdamas su finansiniais investuotojais, turinčiais apsispręsti, ar, kaip ir kiek pinigų investuoti į savo farmacijos įmonės akcijas, atskleidė savo tvirtus įsitikinimus, o taip pat prisipažino dėl klausimų, į kuriuos šiuo metu atsakyti negalėtų. Bendrovė taip organizavo savo veiklą, kad gamintų pasaulinei rinkai trečiąją dozę ir pradėtų 2022 metų pabaigoje gaminti tas, kurias reikėtų vadinti kasmetinėmis: jei ne visiems, tai bent labiausiai pažeidžiamiems dėl ankstesnių ligų gyventojų sluoksniams, gana panašiai, kaip buvo reguliariai daroma dėl gripo viruso. Dabar iškyla ketvirtosios dozės būtinybė Omikronui įveikti, o taip pat galimų kitų skubių šiųmetinių revakcinacijų būtinybė, todėl atrodo, kad kasmetinės vakcinacijos idėja startuos 2023 metais. Bet dėl kai ko Bourla yra tikras: „pirmiausia dėl to, kad virusas nedings, ir spėjama, kad jis liks dešimtmečiui. Jis visur bus endeminis, turi ir turės pajėgumo kurti variantus, taigi vienu ar kitu būdu gyvens kartu su žmonių gimine ne vienerius ateinančius metus. Tuo tiki dauguma mokslininkų ir pagrindinių nuomonės formuotojų. Antra, aišku, kad imuninė apsauga prieš dabar žinomus variantus ir, atrodo, kad ir prieš Omikroną, yra trumpalaikė tiek vakcinacijos, tiek natūralios infekcijos atveju: keli mėnesiai ar dar mažiau. Štai kodėl kilo ketvirtosios dozės idėja, bent jau prieš pradedant eilinę kasmetinę vakcinaciją“.
Tarptautinės farmacijos bendrovės prezidentas taip pat paminėjo Paxlovid piliulę nuo Covid, kuri netrukus bus pateikta rinkai gavus reikiamus leidimus. Tačiau jis šiek tiek atšaldė entuziazmą ir paaiškino, kad veiksmingumas tikrai geras, ir kad piliulė yra lengviau valdoma nei vakcina bent jau techniniu požiūriu: pasaulyje net su franšize daug kas galėtų ją pagaminti, neturėdami techninių sunkumų, kurių turi Comirnaty. (tai pavadinimas, kuriuo buvo pakrikštyta Pfizer vakcina), „bet to negalima padaryti per kelias savaites, nes chemija reikalauja mėnesių, o mes turėjome 9 mėnesių grafiką, kurį, laimei, buvome pradėję labai seniai. Šio išankstinio planavimo dėka mes galėtume įvykdyti perėjimą nuo prognozuojamų pradinių 50 milijonų gydymų Paxlovid‘u iki 80 milijonų, o vėliau iki 120 milijonų iki 2022 metų pabaigos.“ Kaip teigia Bourla, piliules nuo Covid‘o yra labai brangu pagaminti, tačiau jos bus pateiktos į rinką žemomis kainomis dar ir todėl, kad įmonei šiuo atveju nereikės dalytis pelnu su kitais partneriais, nes visa tai gimė ir užaugo tik Pfizer.
Tai nėra aštri frazė BioNTech dalininkų, su kuriais reikia dalintis iš mRNR gaunamą pelną, atžvilgiu, nes iš tikrųjų tiek ta partnerystė, tiek ta technologija, su kuria susidūrė Covid‘as, garsiausio prekės ženklo ateityje Didžiosios Farmacijos galaktikoje bus svarbiausios. „Mes padarėme labai detalų savo pajėgumų ir sektorių, kuriuose galėsime plėstis bei turėti planų su ta technologija tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaudami su mums labai brangia BioNTech, planavimą“, – atskleidė Bourla. Šiuo metu negalime planų paviešinti, nes dar niekas nėra tokio lygio, kad būtų galima platinti, bet tyrimai vyksta, ir tai yra geras ženklas “.Su mūsų kompanionais vokiečiais baigiame mRNR vakcinas nuo kitų infekcinių ligų (jau yra tokia nuo tradicinio gripo), pavyzdžiui, herpes zoster, o taip pat ir retų vidaus ligų sektoriuje bei onkologijoje“. O svarbiausia tai paskutinė vakcina, kurios sukūrimo Pfizer su BioNTech sieks po Covid‘o: tai vakcina imunizacijai nuo vėžio, kurią Turkijos ir Vokietijos partneriai tyrė dar prieš koronaviruso protrūkį.
Bet šioms vakcinoms dar yra laiko, nes prieš akis turime per daug su Covid‘u ir jo variantais susijusių nežinomųjų, užverčiančių darbais pono Bourla, graikų kilmės veterinaro, ilgus metus (17) parkavusio automobilį greta nežymaus Pfizer skyriaus „Gyvūnų sveikata“, laboratorijose. O po to iš ten jis greitai pakilo į grupės viršūnę, 2019 m. tapdamas absoliučiu jos valdovu (prezidentu ir generaliniu direktoriumi), likus keliems mėnesiams iki pražūtingiausio pasaulyje žinomo viruso protrūkio…
Šaltinis: iltempo.it