Arvydas Jockus | lzinios.lt
Lietuvos valdžia mėgsta pasakoti, kad pastačius Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą šalies pramonei ir gyventojams labai atpigo gamtinės dujos. Pateikiami patys įvairiausi skaičiai – neva dujos gyventojams atpigo nuo 20 iki 40 proc., o pramonei – kone du kartus.
Valdžios pučiama migla prasilenkia su tikrove, nes visuomenei pateikiami tik „gražūs“ rodikliai: pavyzdžiui, skaičiuojama dujų kaina atskirai nuo dujų infrastruktūros mokesčių, Europos Komisijos (EK) duomenys platinami tik tada, kai jie palankūs Lietuvai, ir nutylimi, kai skaičiai rodo nykesnį šalies paveikslą.
„Lietuvos žinios“ pabandė surinkti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų viešai skelbiamą informaciją ir ją apibendrinti. Pasirodė, kad dujos Lietuvoje iš tiesų atpigo, tačiau ne visiems, ir tikrai ne dėl brangaus Klaipėdos SGD terminalo.
Nors dujos per praėjusius trejus metus Europoje pigo, Lietuvos įmonėms galutinė jų kaina per šį laikotarpį beveik nepakito – daugiausia dėl SGD terminalo Klaipėdoje išlaikymo sąnaudų ir valstybinės dujų prekybos nuostolių, kuriuos apmoka šalies dujų vartotojai.
Mitas ir tai, kad Lietuvos gyventojai už dujas moka kone pigiausiai Europoje, kuo dažnai mėgsta pasigirti valdžia. Europos Komisijos duomenimis, gamtines dujas šiemet pigiau už Lietuvą pirko Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos namų ūkiai.
Gamtinių dujų kaina Lietuvoje mažėja lėčiau negu tarptautinėse rinkose, o šiuo metu jos Lietuvoje neką pigesnės negu Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, kurios neturi galimybių įsigyti suskystintų gamtinių dujų.
Dujos atpigo, mokesčiai išaugo
Dujas importuojančios pramonės ir valstybinės įmonės perkamų dujų, į Lietuvą patenkančių vamzdžiais ir per SGD terminalą, kainų neatskleidžia dėl sutarčių konfidencialumo. Tad „Lietuvos žinios“ apibendrino Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Europos Komisijos viešą informaciją apie dujų kainas Lietuvoje ir ES.
Pagal šiuos duomenis, į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką patiekiamų dujų vidutinė svertinė importo kaina nuo 2015 metų pradžios, kai Klaipėdoje pradėtas eksploatuoti SGD terminalas, iki 2017 metų pirmo pusmečio sumažėjo apie 13 procentų.
Kainų komisijos duomenimis, vidutinė gamtinių dujų kaina 2015 metais buvo 22,82 euro už 1 megavatvalandę (Eur už MWh), 2017 metų pirmą pusmetį – 19,86 euro už megavatvalandę.
Skaičiuodama vidutinę svertinę importo kainą Kainų komisija įtraukia visą gamtinių dujų kiekį, kuris buvo importuotas į Lietuvą (dujos, kurios importuojamos vamzdžiu bei importuojamos per SGD terminalą). Tačiau skaičiuojant nevertinamas AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės gamtinių dujų pirkimo kiekis ir sąnaudos, patirtos dujas naudojant savoms reikmėms.
Buitiniams vartotojams kaina sumažėjo keliais procentais daugiau. Kainų komisijos duomenimis, tarifas buitiniams vartotojams, gamtines dujas naudojantiems maisto ruošai, nuo 2014 metų pirmo pusmečio iki 2017 metų pirmo pusmečio, sumažėjo 16,8 proc. (nuo 0,77 iki 0,64 euro už kubinį metrą su PVM).
Gyventojams, gamtines dujas naudojantiems šildymui, jos atpigo labiau – 2014 metų pirmą pusmetį jiems buvo taikomas 0,54 euro už kub. m su PVM, o 2017 metų antrą pusmetį – 0,39 euro už kub. m tarifas. Tad per ketverius metus gamtinių dujų kaina šiai gyventojų grupei sumažėjo 27,78 procento.
Į dujų kainą gyventojams dar įeina abonentinis mokestis, kuris yra tuo mažesnis, kuo daugiau dujų suvartojama.
Nors dujas Lietuvos gyventojai perka pigiau negu Vakarų europiečiai, juos lenkia Rytų ir Vidurio Europos gyventojai. EK ataskaitos duomenimis, 2017 metų pirmą ketvirtį kartu su mokesčiais Lietuvos namų ūkiai už dujas mokėjo 4,18 euro cento už kilovatvalandę. Tačiau pigiau negu Lietuvos dujas šiuo metu pirko Estijos (3,50), Vengrijos (3,60), Rumunijos (3,23), Bulgarijos (3,36), Kroatijos (3,83) namų ūkiai. Nė viena iš šių valstybių neturi SGD terminalo.
Kainų komisija nerenka informacijos pagal atskirus sektorius, todėl negalėjo „Lietuvos žinioms“ nurodyti pramonės perkamų gamtinių dujų kainos.
Tačiau perkamo kuro, taip pat ir gamtinių dujų, kainas savo interneto svetainėse skelbia šilumos gamintojai. Pagal jų skelbiamą informaciją, šilumą gaminančioms ir tiekiančioms įmonėms gamtinių dujų kaina per pastaruosius trejus metus beveik nepasikeitė ir net išaugo 0,25 procento.
Mat šioms įmonėms padidėjo dujų infrastruktūros mokesčiai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, vidutinė gamtinių dujų kaina (su transportavimu, galios (SGD terminalo), akcizo ir kitais mokesčiais; be PVM) 2015 metais, kai pradėtas eksploatuoti SGD terminalas, buvo 397 eurai, 2016 metais – 373 eurai, o 2017 metų sausio – liepos mėnesiais – 389 eurai už 1 tūkst. kubinių metrų.
LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad dujos šilumos gamintojams nė kiek neatpigo. „Mes skelbiame tą kainą, kurią šilumos gamintojai moka „prie degiklio“, nes Lietuvoje kartais skelbiama tik produkto kaina. O mes sudedame viską, nes klausiame įmonių, kiek joms praėjusį mėnesį kainavo dujos su visomis kainos dedamosiomis. Taigi tai ir yra galutinė kaina“, – teigė V. Stasiūnas.
Nors gamtinės dujos visoje ES per trejus metus atpigo, Lietuvos įmonėms jos brango – daugiausia dėl SGD terminalo mokesčių. „Terminalas yra didelis, brangus, strateginis, garantuoja šaltinių alternatyvą, išlaisvina nuo „Gazprom“, bet mums labai brangiai kainuoja. Mūsų nuostata, kad SGD mokestis turėtų būti paskirstytas tolygiai visiems, o ne didele dalimi užkrautas šilumos įmonėms“, – skundėsi LŠTA prezidentas.
Stripsnio tęsinį skaitykite ČIA