Vilniaus miesto savivaldybė eilinį kartą šokiruoja pilaitiškius ir visus vilniečius – nederinus su visuomene iškirstas 5 ha miško plotas, o natūralus, gyventojų ypač mėgstamas Sudervėlės upelis greičiausiai bus pakištas po žeme, rašoma šiandien išplatintame Pilaitės bendruomenės pareiškime.
Iškirtus Pilaitės miško laukymę ir upeliuko pakrantes, Pilaitės bendruomenė, norėdama pasiaiškinti, kas čia vyksta ir kodėl gyventojai, yra pastatomi prieš įvykusį faktą, pasikvietė projektuotojus. Pilaitės seniūnijoje į susirinkimą kovo 20 d. gana gausiai atvykę UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad bus įgyvendinama Karoliniškių lietaus kanalizacijos įrenginių plėtra, ir šiam tikslui Vilniaus miesto savivaldybė leido panaudoti 5,5 ha teritorijos Pilaitės miške. Projekto sprendiniuose numatyta panaudoti dabar esamų valymo įrenginių teritoriją, ten įrengiant pagrindines sėsdinimo ir filtravimo priemones su dispečerinės ir laboratorijos pastatu. O teritorijoje tarp kelio į Karoliniškes per mišką ir upeliuko, ištekančio iš Salotės ežero, bus iškasta apie 40 000 m³ žemės ir įrengtas pylimu bei tvoromis apribotas baseinas. Dalis iškastos žemės bus panaudota pylimams suformuoti, likusi bus paskleista kitoje upeliuko pusėje.
Pilaitės gyventojai neprieštarauja, kad būtų naujai suformuoti lietaus kanalizacijos įrenginiai ir į Neries upę patektų jau išvalyti vandenys. Tačiau nesuprantama, kodėl projektas įgyvendinamas taip atsainiai, kodėl tiek neapykantos gamtai? Pilaitės gyventojams pasigėrėjimą ir poilsį karštomis vasaros dienomis teikęs upeliukas su pakrantėse augančiais juodalksniais, buvo sudarkytas – grubiai iškirsti visi medžiai. Negana to, statybų rangovai pareiškė, kad upelio pakrantėse likę medžių kelmai bus išrauti. Tokiu būdu natūralus upeliukas būtų sunaikintas, o vanduo galimai nutekėtų per vamzdžius. Tuo tarpu susirinkime dalyvavę projektuotojai aiškina, kad upeliuko sunaikinimas nebuvo jų projekto tikslas, veikiau, priešingai, jie sutinka, kad jis turi būti išsaugotas. Nuvykę į vietą ir pamatę, kaip rangovai pasirengė sau teritoriją būsimiems darbams, jie liko šokiruoti.
Į klausimą, kodėl Pilaitės gyventojai nebuvo iš anksto supažindinti su projekto sprendiniais, buvo atsakyta, kad rengiant techninį projektą teisės aktai nereikalauja pristatyti projekto visuomenei, o per atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) buvo priimta išvada, kad PAV atlikti nereikia.
Ko gero, tai reiškia, kad esant tokiems įstatymams ir teisės aktams, gyventojai nebeturi net galimybės pareikšti savo nuomonę – jiems palikta tik „teisė“ susitaikyti su faktais?
Mes manome, kad kuriant demokratinę valstybę tokie institucijų poelgiai su visuomene yra nepateisinami. Nuolat kalbant apie vietos bendruomenių įtraukimą į teritorijų planavimo sprendimus, čia pat viena gražiausių rekreacinių vietovių negrįžtamai sudarkoma, ir jei nebūtų pareikalauta pristatyti projekto, gyventojai nebūtų tinkamai informuoti apie radikalų kraštovaizdžio keitimą.
Pilaitės bendruomenė jau kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prašydama išsiaiškinti, ar savivaldybė teisėtai išdavė leidimą iškirsti saugotinus medžius Pilaitės miško laukymėje. Bendruomenė taip pat pasirengusi kreiptis į Vyriausybę, kad ši užtikrintų tokių projektų viešą svarstymą ir tinkamą visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus.