Europos Komisija (EK) pasiūlė Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms dalintis į Pietų Europą plūstančiais pabėgėliais ir paskaičiavo, kiek pabėgėlių atskiros šalys turėtų įsipareigoti priimti. Lietuva, anot Europos Komisijos, turėtų priimti po 700 pabėgėlių.
Komentuodamas šį EK siūlymą gegužės 28 d. premjeras A. Butkevičius pareiškė: „Balandžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje sutarta, kad turi būti laikomasi savanoriškumo principo. Tai aš manau, kad dabar tas principas tikriausiai bus keičiamas, tad tokius skaičius, kurie pateikti vakar, mes nesame apsvarstę, ir manau, kad Lietuva šiandien, aš dar kartą pasikartosiu, turi realias galimybes priimti nuo 30 iki 40 žmonių.“
Po dviejų savaičių, birželio 10 d., prezidentė Grybauskaitė pareiškė, kad pagal mūsų šalies skaičiavimus, pateiktus ir Europos Komisijai (EK), Lietuva galėtų priimti iki 250 pabėgėlių. Tokie skaičiavimai neva gauti sudarius formulę, į kurią įtrauktas gyventojų skaičius ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP). Tokį galimą priimti pabėgėlių skaičių prezidentė siūlys Vyriausybei įtvirtinti nutarimu.
Kas skaičiavo ir pagal kokią formulę, žiniasklaida, deja, nepraneša.
Tačiau iš Daukanto aikštės pasigirdus skaičiui „250“, politikų pozicijos sparčiai ėmė keistis. Matyt, formulė, pagal kurią buvo gautas tas skaičius yra paskutinis mokslų mokslo žodis.
Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė pakartojo Vyriausybės poziciją, jog būtų geriausia, kad kiekviena šalis savanoriškumo principu galėtų pasirinkti priimamų pabėgėlių skaičių. Be to, būtina atsižvelgti į valstybės galimybes. „Jeigu kalbame apie 250 pabėgėlių, mums reikėtų kelti klausimą dėl papildomo finansavimo“, – sakė premjero atstovė spaudai.
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad Lietuva gali priimti iki 250 pabėgėlių. Jis pažymėjo, kad turime solidarizuotis su Pietų Europos šalimis, patiriančiomis didžiulį pabėgėlių antplūdį. „Krizė yra rimta. Vien Italijoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. tokių žmonių. ES šalys pagal įvairius kriterijus – gyvenimo lygį, BVP ir kitus – turi dalytis šia našta“, – aiškino jis.
Tarp kita ko, G. Kirkilas svarstė, kad 250 pabėgėlių į Lietuvą galėtų atvykti ne iškart – per porą metų. Mūsų šalis jiems turėtų suteikti būstą, pasirūpinti pragyvenimu ir galima integracija, jeigu jie norės likti čia gyventi. Pasak politiko, vienam pabėgėliui ES skiria 6 tūkst. eurų dvejiems metams. „Kalbos nėra, kad ir Lietuva turės prisidėti. Turime pabėgėlių centrus ir savivaldybės turi įsipareigojimų juos priimti. Tikrai esame pajėgūs priimti apie 250 pabėgėlių“, – tikino jis.
Piliečiams būtų įdomu išgirsti ne tik kalbas apie solidarumą su Pietų Europos šalimis ir į jas plūstančiais pabėgėliais, bet ir kokiais kriterijais grindžiami skaičiavimai, kiek kokia šalis gali būti solidari, galų gale – kokie argumentai paskatino atsisakyti pozicijos, jog esame pajėgūs priimti tik 30–40 pabėgėlių, ir tvirtinti, jog įstengsime priimti ir 250 pabėgėlių?