Pilietinio judėjimo KARTU taryba birželio 17 d. įteikė raštą Panevėžio miesto Tarybos nariams ir Panevėžio miesto merui Vitalijui Satkevičiui. Jame išdėstyta nuomonė dėl rengiamo Panevėžio miesto istorinės dalies specialiojo plano, kurio įvykdymas sunaikintų kultūrinę Panevėžio miesto centro vertę. Jame primenama ir situacija, kai prieš 25metus, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui miesto visuomenė pasipriešino sovietinės valdžios planams sunaikinti istorinį Panevėžio centrą. Tuomet buvo pasiekta, kad Panevėžio miesto Vykdomasis komitetas 1990 m. užsakytų Lietuvos architektūros ir urbanistikos mokslinių tyrimų institutui Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistikos istorijos tyrimus. Tyrimo išvadose konstatuota, kad istorinis miesto centras turi neabejotiną, nuolat didėjančią kultūrinę vertę. Tačiau šiandien šie tyrimai slepiami nuo visuomenės. Miesto valdžia, pataikaudama verslininkams, rengia miesto istorinės dalies specialųjį planą, kuris patenkintų proteguojamos verslo grupės interesus ir įteisintų didelio aukštingumo pastatų statybą istoriniame miesto centre.
Žymūs Lietuvos, Panevėžio miesto žmonės parėmė pilietinio judėjimo KARTU iniciatyvą ir pasirašė po kreipimusi į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę, kuriame prašoma apginti Panevėžio miesto istorinį centrą. Birželio 18 dieną kreipimasis buvo įteiktas LR Kultūros paveldo departamentui.
Kreipimąsi pasirašo:
akademikas prof. Eugenijus Jovaiša, profesorius habil. mokslų dr. Arvydas Šliogeris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas prof. Romas Pakalnis, profesorius Stasys Vėlyvis, profesorė habil. dr. Irena-Regina Merkienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, filosofas ir kultūrologas dr. Vytautas Rubavičius, filosofas dr. Krescencijus Stoškus, kultūrologas dr. Darius Kuolys, visuomenės veikėjas, „Naujoji Romuva“ vyr. redaktorius Andrius Konickis, Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, aktoriai Stasys Petronaitis, Gražina Urbonavičiūtė-Antanaitienė, Algirdas Paulavičius, Dalia Melėnaitė, Enrikas Kačinskas, Karolina Masiulytė-Paliulienė, Elvyra Žebertavičiūtė, dailininkė Emilija Taločkienė, LTV režisierė Nijolė Baužytė, antropologė dr. Saulė Matulevičienė, Sambūris „Patirtis“ narys dr. Zigmas-Tadas Urbonas, kalbininkė Ramutė Bingelienė, disidentas, publicistas Petras Plumpa, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, skulptorė Joana Noreikaitė, sąjūdininkė Angonita Rupšytė, inžinierius Albinas Jasiūnas.
Vytauto Rubavičiaus komentaras:
Visi tokie didieji statybų projektai turi būti derinami su visuomene ir aplink gyvenančiomis bendruomenėmis. Jų balsas turi būti girdimas dar projektavimo stadijoje, o ne tik kaip pritariančiųjų balsai – tą mes esam gerai išmokę daryti. O ypač jautrios statyboms yra senamiesčio vietos.
Šiaip jau senamiestis toks centras, iš kurio kyla miestas ir kuris suteikia miestui išskirtinumą. Kitas dalykas, ar mes jį puoselėjame ir tą išskirtinumą paverčiame miesto ekonomikos dalimi, nes miestų ekonomikos remiasi išskirtiniais dalykais. Deja, dažnai jų nepaisoma ir vadovaujantis siaurakaktiškais interesais naikinama, kas yra unikalu ir kas gali duoti labai didelę ir ilgalaikę naudą. Tai tinka ne tik Panevėžiui.
Saugoti reikia visus miestus ir miestelius, kur dar yra išlikęs tas panaudotinas paveldas. Paveldą nereikia tiktai saugoti, saugojamas sykiu jis turi būti ir naudojamas. Jis teikia labai daug naudos. Kad tą suprastume, reikia tiesiog kitokio, platesnio požiūrio, nes paveldas dar turi tą ypatumą, kad jis teikia ne momentinę, o ilgalaikę naudą.