Jungtinėje Karalystėje rinkimų agitacijos laiku griežtai laikomasi lygių galimybių principo. Pasisakyti per televiziją kandidatai gauna vienodai laiko ir jiems tai nieko nekainuoja.
Lietuva niekaip negali „priaugti“ iki tokio paprasto lygių galimybių laikymosi principo. Kai kurie kandidatai į Prezidento postą neišlenda iš televizijos ir radijo. Per LNK jų agitaciniai klipai rodomi po kelis kartus per dieną. O Z. Balčytį remia atvirai, dalyvaudamas jo agitacijoje, pats premjeras. Nuo kada aukščiausios valdžios atstovai gali dalyvauti rinkimų agitacijoje?
O keliančio ypatingą susidomėjimą už teisingą aštrią valdžios kritiką kandidato į prezidento postą Naglio Puteikio beveik nerodo televizija, neišgirsi jo per radiją. Gal visuomeninė televizija (LRT) ir laikosi vienodų pretendentų agitacijos galimybių principo, bet privačioms televizijoms, akivaizdu, jokie principai negalioja. Joms pinigai nekvepia – kuo jų daugiau, tuo geriau. Ką apie tokį pasityčiojimą iš rinkėjų galvoja Z. Vaigausko Vyriausioji rinkimų kompanija, Seimas, Vyriausybė, Prezidentė?
O ir neišlendantys iš ekranų ir radijo piniguočiai pretendentai, akivaizdu, pasikliauja ne tiek savo protu, kuris išradinga agitacija nepasižymi, o pinigais, skirtais agitacijai. Jie tarsi pasako varžovui, neturinčiam tiek pinigų: neturi tūkstančių – sėdėk namie. Ir užėmę prezidento postą jie, aišku, laikysis panašių nuostatų. Tad ar ilgai dar Lietuvoje prezidentą ir Seimo narius rinks pinigai?
Algimantas Lelešius