Snieguolė Dovidavičienė | alfa.lt
Beprecedentis veiksmas, nustūmęs mus į gūdžiausius sovietinius laikus, kai kūrinys galėjo tapti įkalčiu politinio susidorojimo bylose. Asmeninės, kūrybinės, autorinės teisės pažeidimas. Atvejis, kokio per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus dar nebuvo. Jeigu taip tęsis toliau, lietuviškas dokumentinis kinas nustos egzistuoti.
Gimdymas namuose vadinamas nusikalstama veikla
Šitaip neraminančiai situaciją po režisierės Inesos Kurklietytės namuose atliktos kratos, kurios metu buvo konfiskuotos jos dokumentinio filmo „Lengvas raganavimas“ vaizdajuostės, įvertino daugybės dokumentinių filmų autorius režisierius Audrius Stonys, dalyvavęs „Litexpo“ parodų centre surengtoje konferencijoje. Joje taip pat dalyvavo įvykių epicentre atsidūrusi pati I. Kurklietytė ir jos kolegos: aktorė Gabija Ryškuvienė, prodiuseriai Kristijonas Vildžiūnas, Uljana Kim, Ieva Narvilienė, Dangė Vidžiūnaitė, aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius.
„Apie tokį dalyką negalima tylėti, jo nepastebėti. Vasario 19 dieną buvo įsibrauta į Inesos Kurklietytės namus, atlikta krata ir išvežti visi filmo „Lengvas raganavimas“ įrašai ir kitos laikmenos, susijusios su filmo kūryba. Lietuvos prokurorai, pažeisdami visus laisvo meno principus, kriminalizavo meno kūrinį“, – apgailestavo A. Stonys, šį atvejį vadinantis beprecedenčiu įvykiu. Jei tokie atvejai pavirs taisykle, dokumentinio kino kūrėjų darbas praras bet kokią prasmę.
„Vasario 19 dieną, anksti ryte, susiruošęs į darbą, prie namų radau šešis žmones, kurie pareiškė, kad mūsų namuose darys kratą. Jie užėjo į vidų ir perskaitė sankciją, kurios kopijos nepaliko, tik „draugiškai“ leido įsirašyti į telefoną, – apmaudo neslėpė I. Kurklietytės vyras R. Abukevičius. – Pasakė, kad tiria įvykį, įvykusį 2011 metais. Motyvas, kodėl daroma krata? Inesos Kurklietytės filmai, sukurti 2003–2004 metais, pasakojantys apie gimdymą namuose.
Protokole tai kvalifikuojama kaip nusikalstamos veiklos propagavimas, nors gimdymas namuose Lietuvos įstatymais nėra draudžiamas. Kratos tikslas nukreiptas prieš filmą – išimti visas vaizdajuostes, kompiuterinę techniką, kurioje gali būti užsilikusių su filmu susijusių dalykų, ir visą dokumentaciją, susijusią su filmo gamyba. Aktas nukreiptas prieš laisvą žodį, žmogaus teises, konstitucines teises, išskyrus Seimo ir Vyriausybės formavimą. Pažeistos asmens teisės, garbės ir orumo, būsto privatumo teisė… Visa, ką užtikrina Konstitucija, viskas grubiai, brutaliai buvo pažeista“.
Kratą matė mažametė dukros
Brutalu buvo ir tai, kad iš miego buvo pažadintos I. Kurklietytės mažametės dukros, krata buvo atliekama jų akivaizdoje. „Baigiantis trečiai kratos valandai mūsų mažajai suskaudo pilvą, ji nespėjo nubėgti į tualetą… Klausiau vaikų apsaugos teisių atstovės, ar tikrai čia viskas gerai. Atsakė taip, tvarkoj…“ – stebėjosi R. Abukevičius. Tuo suabejojusiai mergaitės motinai buvo pasakyta: „Jeigu jums atrodo, kad netvarkoj, mes vaikus galime išsivežti…“
Mergytė tris valandas prabuvo tėvams ant rankų, nes nebuvo kur jos padėti, po to įvykio, pasak R. Abukevičiaus, naktimis ji prabunda nuo košmarų, 10–15 minučių ją reikia raminti. Vakar vežama iš darželio pasakė: „Aš nemyliu policininkų…“ „Ar čia viskas gerai su vaikų teisių apsauga, jau nekalbant apie pradžioje minėtus žmogaus teisių konstitucinius pažeidimus?“ – klausė dėl dukros psichinės sveikatos sutrikdymo sunerimęs R. Abukevičius.
Pasipiktinusi tokiais teisėsaugos veiksmais I. Kurklietytė sakė nejaučianti, kad ginasi asmeniškai. Įsitikinusi, kad gina Lietuvos demokratiją ir laisvą žodį, nes tokiu keliu eidami ateityje negalėsime nieko matyti, fiksuoti, filmuoti neatsiklausę prokuratūros. Matyti, fiksuoti ir reflektuoti.
Filmo herojės tardomos
„Aš žinau, kad mano dviejų filmų pagrindu – „Lengvas raganavimas“ ir „Moterų paslaptys“ – jau tardomos moterys bandant joms „pritaisyti“ vieną ar kitą straipsnį, nors filmas nėra dokumentas, nes tai kūrybinis procesas, jis susijęs su montažu, įvykių korekcija, ko prokurorai negali žinoti. Mano klausimas prokurorams: kodėl nebuvo paprašyta paaiškinti, kur pasibaigia dokumentas, kur prasideda menas? Ir kaip herojai susiję su meno kūriniu? Nes tai yra mano kaip autorės interpretacija. Už kiekvieną filmo kadrą atsakau aš, negali atsakyti filmo herojus. Tai visiškas meno kūrinio, autorinės teisės pažeidimas“, – kalbėjo I. Kurklietytė.
Ne juokais dėl to sunerimęs A. Stonys perskaitė „Naujojo kino aljanso“ narių pareiškimą, prie kurio netrukus turėtų prisijungti daugiau menininkų, prokurorų veiksmus vertinančių neigiamai. Dar kartą priminė, kad meno kūrinio niekas be autoriaus sutikimo negali naudoti jokiems kitiems tikslams, jis turi būti vertinamas tik meniniais kriterijais. Ir negali būti daiktiniu įrodymu policijos tiriamoje byloje.
Kūrėjo kaltinimas meno kūrinį vadinant propaganda, meno kūrinio konfiskavimas, bandymas daryti spaudimą filmo personažams remiantis režisierės I. Kurklietytės filmuota medžiaga, kaip teigiama A. Stonio spaudos konferencijos metu perskaitytame Autorinio kino aljanso pareiškime, bus vertinamas tiek Lietuvoje, tiek pasaulio meno bendruomenėse kaip grubiausias žmogaus teisių pažeidimas. „Tai, kas įvyko, vertinama kaip pasikėsinimas į demokratiją, mūsų visų kūrybos laisvę ir pareiškiame, kad ginsime ją visais įmanomais būdais, kuriuos leidžia šalies įstatymai. Reikalaujame nedelsiant gražinti filmuotą medžiagą režisierei Inesai Kurklietytei, nutraukti prieš režisierę ir meno kūrinį nukreiptą puolimą, įvertinti šį sprendimą priėmusių pareigūnų veiksmus, kad jie ateityje nepasikartotų“, – gera pareigūnų valia linkęs tikėti, incidentą apmaudžiu nesusipratimu pavadinęs A. Stonys.